Chief's office

Leila nesitikėjo tokio šilto sutikimo ir priėmimo. Ji pasimetusi paspaudė viršininkui ranką ir pasiūlyta atsisėdo. Klausėsi ką vyras kalbėjo ir nejučia nusišypsojo, išgirdusi, kad darbas bus atlygintas. Trumpaplaukė labai mylėjo savo kraštą, todėl į bet kokius su juo susijusius tvarkymo darbus pilna galva pasinertų nemokamai, bet jei jau gaus pinigų, tai dar geresnė žinia.
-Prašau, papasakokite ką žinote. Norisi kuo greičiau atstatyti Neo Kobe į senas vėžias.
Leila nekantravo išlėkti į gatves ir susiremti su netvarkos kelėjais.

The member 'Leila' has done the following action : Dice roll

---

'Specialty' :

"Mažesnėse įstaigose net bendrauja padoriau. Turbūt labai trūksta darbuotojų."
Pagalvojo kai JUNKER organizacijos direktorius pasisveikino su ja ir Leila bei paspaudė joms rankas. Taiga atsisėdo kur nurodė vyras ir klausėsi jo kalbos. Šį kart jau ir draugė pradėjo imtis iniciatyvos, tad nenorėdama užpulti pašnekovo klausimų lavina, nusprendė pirmiausia išklausyti informacijos, kurią jis žadėjo pateikti. O tada, jeigu dar bus neaiškumų, pasiklausinės.
-Atėjome čia žinodamos, kokio pobūdžio tai darbas. Mes pasiruošusios.
Patikino mergina, kad nereikėtų ilgai įtikinėti. Žinojo, kad vyrui ji galėjo pasirodyti įtartina. Vis dėl to po paskutinės kelionės žaizdos sugyti nespėjo, o atvira ružavaplaukės apranga tvarsčių pilnai neuždengė.

The member 'Taiga' has done the following action : Dice roll

---

'Specialty' :

Nors merginos patvirtino, jog buvo pasiruošusios, Benson sunkiai galėjo atitraukti akis nuo Taigos sutvarstyto kūno. Bet daug pasirinkimų jis neturėjo tokiam pavojingam darbui, tad teko suktis su tuo, ką turėjo.
-Principas toks: mūsų agentai nespėja susitvarkyti su mieste siautėjančiais robotais, o nesenai vienas mūsiškių paliko organizaciją, tad trūksta rankų. Šiuo metu yra septyni robotai, kuriems dar negalėjau priskirti agento. Žinome, kad jų grupė paskutinį kartą buvo aptikta apleistame gamyklos pastate, Neo Kobe pakraštyje. Jie yra labai pavojingi.
Benson trumpam atsikvėpė ir davė laiko merginoms įsisavinti informaciją prieš tęsdamas. Kadangi jo pašnekovės nebuvo anksčiau susidūrusios su JUNKER organizacijos darbu, reikėjo šį bei tą paaiškinti.
-Neapsigaukit kai vadinu juos robotais. Atskirti nuo žmonių plika akimi nepavyks. Taip pat žinoma, jog jie įsikūniję į savo roles, todėl gali labai patikimai apsimetinėti. Tai gali būti įvairaus amžiaus vyrai, moterys ar net vaikai. Jie yra stipresni už paprastą Neo Kobe gyventoją ir jausdami pavojų gali pulti į kovą.
Pabaigęs pasakoti apie būsimų priešininkų įpatumus, Benson kažką sumaigė kompiuteryje. Nei Leila, nei Taiga negalėjo matyti monitoriaus, mat jis buvo nusuktas nuo merginų.
-Prisijunkite prie bendro JUNKER ryšio, persiųsiu Jums ieškomųjų nuotraukas.

Leido vyrui kalbėti nepertraukdama jo ir tik kartkartėmis žvilgtelėdavo į Taigą. Kadangi Leilos pats organizmas greičiau gyja už paprastus žmones, ji net nesusimąstė, kad draugė dar galėtų būti pilnai nepagijusi. O tvarsčiai ką..? Gali būti paprasčiausias mados klyksmas ar dėl patogumo. Todėl trumpaplaukė jau dabar buvo pasiruošusi šokti į kovą. Vienas dalykas, kas ją stabdė, tai vado paminėjimas, jog ale robotai yra visai ne robotai, o atrodo kaip paprasti žmonės. Kaip tik kai Leila žiojosi klausti kaip reikės juos atpažinti, jų naujasis dabdavys pasiūlė atsiųsti nuotraukas. Tas merginai labai patiko. Netrukus ji jau maigė savo messengerį, o po to ėmė laukti duomenų. "Septyyyyni.. ganėtinai didelis skaičius" mąstė apie judviejų pajėgumus ir būsimus priešininkus.

Taiga klausėsi, ką kalbėjo vyras. Tuo tarpu spėjo ir apsidairyti po kabinetą. Gėlės paveikslas ant sienos, dideli langai atidengiantys miesto vaizdą, nors pro langus tesimatė karts nuo karto pralekianti sraigtasparnio šviesa. JUNKER organizacijos direktoriaus kalba prasidėjo įprastai, nuobodžiai, žinomais dalykais. Buvo paminėta, jog reikės keliauti į apleistą gamyklą.
"Ko daugiau buvo galima tikėtis?"
Taip pat panašu, jog robotai atrodė identiški žmonėms. Tai kaip ir apsunkintų situaciją, jeigu ne faktas, jog jie pasislėpė apleistame pastate. Bet va skaičius ir žinia, kad šie buvo stipresni, negu paprastas žmogus, intrigavo. Ar Taiga ir Leila galės tuo apsiimti? Ružavaplaukės veide atsirado šypsena. Ji išsitraukė susisiekimo prietaisą ir prisijungė prie bendrojo tinklo, kaip vyras ir sakė. Nekantravo pamatyti ieškomųjų veidus.

Benson matė kai merginos savaisiais įrenginiais prisijungė prie tinklo ir iš karto persiuntė joms reikiamą informaciją. Tai buvo septynios nuotrauos su vardais ir pavardėmis prie kiekvienos. Jokios specifinės informacijos apie asmenis nebuvo apart jų ūgio, svorio, amžiaus ir panašiai. Pirmoji nuotrauka buvo 32 metų vyro. Jo plaukai buvo violetiniai, lygiai, tvarkingai sušukuoti, griežti veido bruožai, rimta įtari išraiška. Jo ūgis ir sudėjimas buvo vidutiniai, vilkėjo tamsiai mėlyną kostiumą. Antoje nuotraukoje buvo moteris. Vyresnė, 45 metų. Ji buvo stamboka, tačiau tuo pačiu ir raumeninga. Vilkėjo patogią sportinę aprangą, plaukai buvo trumpi, šviesūs, vos siekė ausis. Pagal duotus duomenis matėsi, jog minėtoji moteris buvo ganėtinai aukšta. Trečioje nuotraukoje merginos pamatė 25 metų merginą, beveik bendraamžę. Jos plaukai vos siekė pečius, oranžinės spalvos, turėjo kirpčiukus ir kaspiną dešiniame šone. Ji vilkėjo ploną geltoną suknelę. Mergina atrodė labai liekna ir žema. Ketvirtas buvo 16 metų berniūkštis. Trumpų rudų susivėlusių plaukų, vidutinio pagal savo amžių sudėjimo, lieknas. Jis vilkėjo ilgus tamsiai mėlynus šortus ir baltą maikutę su kažkokio fantastinio veikėjo atvaizdu. Penkta nuotrauka priklausė stambiam, plikam, rūsčios minos vyrui. Jam buvo 55 metai. Jis buvo apsirengęs paprastais mėlynais džinsais ir tamsiai raudonais marškiniais, ant viršaus užsidėjęs prijuostę. Šeštas taipogi buvo vyriškos giminės. 37 metų vyras, juodaplaukis, šiek tiek paaugintais surištais plaukais. Jis buvo liekno sudėjimo, bet raumeningas. Turėjo neutralią miną veide, jo žvilgsnis buvo tuščias. Vilkėjo ilgą rudą paltą. Paskutinysis - septintasis buvo 76 metų vyras, turėjo ilgą barzdą, jo plaukai buvo šviesūs. Jis vilkėjo kimono, o jo akys atrodė nenuspėjamai. Didelės, išpūstos, susifokusavusios į vaizdą priešais.

Nužiūrinėdama nuotraukas, Leila kraipė antakius ir kramtė apatinę lūpą. Merginoms pasiseks jei šiuos robotus sutiks ne vienoje krūvoje. Kitu atveju kažin ar sugebėtų išnešti savo kailį. Bet kol nematė realios situacijos, tol nėra ko spelioti ir abejoti. Trumpaplaukė ryžtingai atsistojo.
-Ačiū už informaciją.
Laikas nestovėjo vietoje, todėl geriau būtų ir merginoms pasijudinti. Ji žvilgtelėjo į Taigą. O tada lyg dar ką atsiminusi atsisuko į vadovą.
-Gal dar ką nors žinote ir apie hackerį, miesto suirutę, pasirodžiusius video ir panašias Neo Kobe nelaimes?

Įrėmusi dešinės kojos pirštus į kilimą, suposi ant kėdės. Jos rankos buvo šonuose, o žvilgsnis nukreiptas į susisiekimo prietaisą. Neskubėdama peržiūrėjo nuotraukas vieną po kitos.
"Shit, vaikas"
Nepatenkinta pasiskundė sau mintyse. Didelis plikas dėdė taip pat nekėlė pozityvių minčių. Tačiau motyvacijos buvo pakankamai, kad Taiga galėtų pasirašyti tokiam darbui. Staiga prakalbo Leila atsistodama nuo kėdės. Ružavaplaukė neskubėjo sekti jos pavyzdžiu, mat draugė prieš išeinant užklausė JUNKER organizacijos vadovo apie planetoje vykusius dalykus. Tai buvo naudinga informacija, tad mergina pasisuko į vyrą ir įsmeigė smalsų žvilgsnį.

Benson sėdėjo savo kėdėje ir stebėjo nuleistus merginų žvilgsnius į susisiekimų prietaisų ekranus. Davė joms tiek laiko, kiek reikėjo, kol šios persižiūrėjo nuotraukas. Tai buvo jų taikiniai. Panašu, jog kovotojos skubėjo, mat Leila iš karto pasikėlė ir ruošėsi eiti. Vyras neskubėjo jų taip greitai paleisti.
-Pirmiausia pabaikime kalbėti apie darbą.
Priminė Leilai ir žvilgtelėjo į Taigą. Pastaroji nesijudino iš vietos.
-Jums reikia surasti visus septynis robotus ir juos nužudyti. Kūnais pasirūpinsime mes. Kartu keliaus mūsų organizacijos robotas kompanionas, kuris mums praneš jūsų lokaciją. Taip pat kelionei parūpinsime transporto priemonę, kuria galėsite nukeliauti į vietą ir atgal.
Cunningham išdėstė planą merginoms ir tik po viso to prisiminė Leilos klausimą. Jis trumpam nuleido žvilgsnį mąstydamas ir sunėrė rankų pirštus priešais save.
-Video visai nesenai pasirodė, tad daug informacijos apie tai neturiu. Atpažinau logo, bet praktiškai nieko apie tą organizaciją nesu girdėjęs. Nenustebčiau, jeigu tas video išprovokavo The Deadly Swords atsaką. Guldau galvą, kad viskas taip ir įvyko.
Vyras nestipriai kumščiu trenkė į stalą.
-Jeigu spekuliacijos teisingos, mūsų visų laukia dideli pokyčiai.
Po paskutinių žodžių Benson padarė trumpą pauzę, kurios gale atsikrenkštė į kumštį.
-Mika jus nuves pas mūsų mechaniką. Jis jums parūpins kompanioną ir pasakys kaip juo naudotis.
Rudaplaukė registratorė stovėjo prie durų.

Kad reikės robotus žudyti, Leila jau ir taip buvo susivokusi, tai vyro pasakyti žodžiai nieko naujo neatnešė. Ji stabtelėjusi klausėsi ir trūktelėjo pečiais. Tačiau informacija apie pakeleivingą robotą privertė merginą kilstelėti antakius, bet nutylėjo mintis, pasiryžusi, jei bus proga, viską išsiaiškinti su minėtuoju mechaniku. Gaila apie hackerį nebuvo pakankamai žinoma.
-Eime?
Nekantriai kreipėsi ji į Taigą. Gal ir neapdairiai elgėsi taip iš karto šokdama į darbą, bet tokia jau buvo jos natūra: pirmiau elgiesi, o jau po to žiūri kur įsivėlei.

Lėtai koja sūpavo kėdę ant kurios sėdėjo ir klausėsi vyro kalbos. Kiek nustebo, kad jas aprūpins transporto priemone ir kompanionu. Norėjo klausti ar jis gali šaudyti, ar kovoti, bet nusprendė, kad mechanikas greičiausiai visa tai geriau žinojo. Kalba labai greitai perėjo prie dalykų, vykusių Neo Kobe mieste. Taiga tikėjosi gauti naudingos informacijos, tačiau išgirdo tik spekuliacijas. Išklausiusi neatmetė tokios minties ir pati. Pranešimas, kurį gyvai transliavo visame mieste, skambėjo kaip provokacija. Staiga kėdės kojelės trenkėsi į grindinį kai ružavaplaukės koja sustojo. Tai įvyko kartu su Benson kumščio trenksmu į stalą. Metas eiti. Atsistojusi ilgaplaukė žvilgtelėjo į Leilą ir linktelėjo jai, o tada apsisuko ir nužingsniavo durų link.
-Iki greito.
Trumpam atsisukusi atsisveikino su JUNKER vadu ir įsmeigė žvilgsnį į registratorę, kuri jų laukė.

Mika palaukė, kol trijulė baigs pokalbį ir prie jos prieis merginos. O tada plačiau pravėrė duris išleisdama jas atgal į tamsų koridorių, kuriame degė tik blanki avarinė šviesa.
-Nuvesiu jus pas mūsų mechaniką.
Pranešė mergina ir ėmė eiti tolyn koridoriumi. Pravedė kovotojas pro jį, nusuko į kairę, pasiekė patį galą ir laiptais nusileido dviem aukštais žemiau. Praėjus pusę koridoriaus sustojo prie durų. Šios atsidarė automatiškai.
-Prašau eiti vidun. Susipažinkite, mūsų organizacijos mechanikas Harry Benson.
Leilai ir Taigai įėjus vidun, Mika pristatė vidutinio amžiaus vyrą su barzda.

Tęsiam Engineering room temoje.

Per JUNKER koridorius kaukšėjo dviejų moterų batai. Žingsnis po žingsnio jos artėjo tikslo link. Šį kartą koridoriai buvo neblogai apšviesti, o tai pagreitino kelionę. Registratorė Mika Slayton sustojo prie JUNKER organizacijos vado kabineto durų, pasibeldė, įėjo pro jas viena. Vos po akimirkos plačiau pravėrusi duris įleido šviesiaplaukę merginą vidun. Ji vilkėjo ilgą juodą suknelę, o ant jos ilgą raudoną paltą. Apranga beveik siekė žemę. Tik jos išblyškusios odos veidas nebuvo kažkuo uždengtas. Susikišusi rankas į palto kišenes Integra neskubėdama priėjo prie vyro stalo ir atsisėdo į kėdę priešais. Susikėlusi koją ant kojos įsipatogino kėdėje ir pakėlė akis į organizacijos vadą.
-Atvykau čia, nes girdėjau, jog yra neatidėliotino darbo.
Šviesiaplaukei netrukus buvo nupasakota situacija. Susisiekimo prietaisu prisijungusi prie JUNKER tinklo, ji peržvelgė septynių ieškomųjų nuotraukas. Nors gyvenime buvo mačiusi daug, niekaip negalėjo priprasti prie vaiko pavidalo taikinių. Atsiduso.
-Keliausiu viena ar turėsiu pastiprinimą?
Prieš iškeliaujant pasiteiravo paskutinio dalyko.

Benson Cunningham sėdėjo už savo stalo, sunėręs rankas alkūnėmis atremtas priešais į stalą. Įėjus merginai, vyras atsistojo ir paspaudė jai ranką. Tada atsisėdo ir iš karto ėjo prie reikalo. Papasakojo apie darbą, septynis ieškomuosius. Taip pat persiuntė informaciją ir nuotraukas į Integra susisiekimo prietaisą, kad ji galėtų geriau susipažinti su užduotimi.
-Šiuo darbu jau apsiima dvi kitos merginos. Jos išvyko prieš kelias valandas, tačiau visai nesenai gavome pranešimą, jog viena iš jų dingo. Darbas nesikeičia, reikia surasti ir neutralizuoti visus septynis robotus ir sugrįžti čia. Kūnais mes pasirūpinsime. Keliausi su mūsų parūpinta transporto priemone. Autopilotas tave nugabens į vietą ir grįš į HQ. Ankstesnė transporto priemonė bus likusi vietoje, tad grįšite atgal su ja kartu. Atleisk, bet šiuo metu mums viskas yra reikalinga, tad negaliu aprūpinti atskirais turbomobiliais abiejų. Daugiau apie situaciją sužinosi iš ten dirbančios merginos.
Informavęs Integra apie viską, ką jai reikėjo žinoti prieš keliaujant, ir atsakęs į jos klausimus, Benson davė ženklą Mikai ir ši nusivedė šviesiaplaukę ant pastato stogo, kur buvo įrengta nusileidimo aikštelė. Integra buvo įsodinta į JUNKER turbomobilį. Automatiniu rėžimu šis nugabeno ją į vietą, kurioje turėjo būti visi septyni taikiniai.

Veiksmas tęsiasi Factory ruins temoje.


-- Some time later --

JUNKER turbomobilis nusileido ant aikštelės įrengtos ant organizacijos HQ stogo. Atvykusias merginas pasitiko rudaplaukė registratorė, su kuria joms jau teko susipažinti. Mika palaukė, kol Leila ir Integra išlipo ir pasisveikinusi su jomis nusivedė tiesiai į vadovo kabinetą. Benson Cunningham sėdėjo už savo rašomojo stalo ir laukė merginų.

Vos turbomobiliui pakilus nuo apleistos gamyklos stogo, Leila atrėmė pavargusią galvą į stiklą. Nors nuovargis jutosi, bet neišėjo užmigti, todėl mergina stebėjo besikeičiantį vaizdą pro langą. Na, iš tikrųjų tai jis nelabai ir keitėsi. Miestas tebeskendėjo tamsoje ir buvo sunku ką nors įžiūrėti lietuje bei prie silpno avarinio apšvietimo.
Gatvėmis slampinėjantys žmonės vertė nugara begioti šiurpuliukus, todėl tamsiaplaukė nusprendė nukreipti savo liūdnas mintis ir išsitraukusi messengerį, peržvelgė ar negavo naujų užsakymų. Kurjerio darbas pasirodo tokiu metu mažiausiai kam rūpėjo. O gal dauguma jos klientų net buvo likę be ryšio priemonių. Mergina dar peržvelgė naujienas ir ganėtinai nustebo išvydusi, kad sekantis planuotas jos darbas dėl hakerio, jau buvo sutvarkytas. Kita vertus, gal ir gerai, jos draugės nebebuvo šalia, o vienai gali kilti problemų susitvarkyti.
Slogioms mintims užėmus Leilos galvą, neprailgo kelionė ir merginos netrukus išlipo ant stogo. Palydimos registratorės, jos tylomis nuėjo pas vadą.
-Užduotis įvykdyta
Atraportavo trumpaplaukė vos įžengusi pro duris.

Turbomobilio durims užsidarius ir šiam pakilus nuo gamyklos stogo, Integra įsipatogino sėdynėje ir spoksojo pro langą. Su partnere kalba kažkaip nesirišo. Ji dar ir juto negatyvų nusistatymą iš merginos, tad nenorėjo per prievartą bandyti susidraugauti. Miesto vaizdas buvo nepakitęs. Keista, kad užklupus tokiai didelei katastrofai niekas dar su ja nesusitvarkė. Elektros dingimas gi turėjo stabdyti megakorporacijų veiklą, o šioms tai - įspūdingai didelis nuostolis. Pasinėrusi į apmąstymus šviesiaplaukė beveik nepajuto kaip greitai praskriejo laikas. Turbomobilis nusileido ant JUNKER pastato, kur merginas pasitiko registratorė. Nusekusi ją Integra su partnere netrukus atsidūrė boso kabinete. Kadangi Leila jau pasakė, jog užduotis įvykdyta, nebebuvo ką ir bepridėti. Liko gauti atlyginimą ir keliauti savais keliais.

Cunningham sėdėjo už savo darbinio stalo kai Leila ir Integra įžengė į kabinetą paskui registratorę. Mika netrukus paliko patalpą, o merginos buvo pakviestos prisėsti ant ryškios modernių formų sofos, kuri stovėjo priešais stalą.
-Puikiai pasidarbavote! Paprastai kai išsiunčiu tokius savanorius su laikinais kontraktais, kaip jūs, iš 10 grįžta apie 2-3. Negana to, jūs pilnai atlikote darbą kaip buvo ir sutarta. Atlyginimas jau yra pervestas į jūsų sąskaitas.
Vyras kalbėjo su plačia šypsena veide. Jis buvo labai patenkintas merginų parodytu rezultatu, todėl iš karto turėjo joms pasiūlymą.
-Galbūt norėtumėte čia dirbti? Matau, kad pavojingų darbų jūs nebijote. O ir su robotais kuo puikiausiai susitvarkėte, todėl neturėtų kilti problemų. Mūsų organizacijoje mažai narių, bet visi jie yra savo darbo specialistai.
Kalbėjo bandydamas įtikinti pašnekoves pasinaudoti pasiūlymu.

Event "Robotai atakuoja Neo Kobe!" Complete! Leila ir Integra meta [Reward dice].

Išgirdusi apie misijas vykdžiusių nelaimėlių skaičių, Leila suraukė nosį. Ne patys mieliausi žodžiai. Gerai, kad to neišgirdo prieš misiją. Bet ji gi žinojo kur veliasi. Mintis nutraukė pasiūlymas likti dirbti Junker. Kažkodėl nusipurtė nuo tokio pasiūlymo, tačiau mandagiai nusišypsojo.
-Ai ne. Dėkui. Gal kitą kartą...
Neatmetė galimybės. Darbo pasiūlymai visada į naudą. Ypač tokiais laikais, o dar priedo ir užsakymai tylėjo.
Leila messengeryje pasitikrino atlygio sumą. Dar kartą nusišypsojo. Nusilenkė. Linktelėjo Integrai ir išėjo.

The member 'Leila' has done the following action : Dice roll

---

'Reward' :

Integra pastebėjo, kad JUNKER vadovas buvo geros nuotaikos ir greičiausiai norėjo pabendrauti, todėl nesikuklindama prisėdo ant sofutės priešais jo stalą. Išgirdusi, jog atlyginimas jau pervestas, kaip ir Leila, išsitraukė susisiekimo prietaisą ir pasitikrino. Pamačiusi padidėjusią orb'ų sumą mergina jau buvo užtikrinta, jog darbas baigtas. Ketino stotis, atsisveikinti ir keliauti savais keliais, tačiau vyras užklausė apie pilną įsidarbinimą. Bet Integra nebuvo iš tų, kurie galėtų visą gyvenimą sėdėti tame pačiame darbe, todėl mandagiai atsisakė.
-Buvo malonu turėti reikalų. Jeigu kadanors prireiks žmogaus kokiam nors pavojingam darbui, kreipkitės.
Paliko savo vizitinę kortelę vyrui ant stalo ir atsisveikinusi nusekė Leilą.

The member 'Integra' has done the following action : Dice roll

---

'Reward' :