Metalinė Dykuma [old]

Beribė dykuma. Pasaulyje apie šią vietą yra kalbama daug. Vieni vadina ją mirties dykuma, kiti - vieta, iš kurios niekas negrįžta. Tačiau labiausiai paplitęs pavadinimas yra Metalinė dykuma. Tai yra viena labiausiai vengiamų vietų pasaulyje.

Metalinė dykuma gavo savo pavadinimą dėl joje gyvenančių milžiniškų metalinių kirminų. Nesuvokiamo stiprumo magnetine trauka sulipę įvairaus metalo gabalai sudaro kirmino formą. Sakoma, jog metaliniai kirminai gyvena po žeme, jeigu juos būtų galima pavadinti gyvomis būtybėmis. Jie be aiškaus tikslo keliauja per dykumą karts nuo karto išlįsdami į paviršių. Kirminai yra pavojingi savo magnetine trauka. Ši trauka be jokių problemų gali pritraukti bet kokį netoliese esantį metalinį įrenginį ar transporto priemonę. Net erdvėlaiviai nesugeba pasipriešinti šiai traukai.

Patyrinėjus vietoves giliau, dykumoje galima atrasti ant akmeninio pagrindo pastatytą miestą. Miestas yra skurdus, tačiau didelis. Stebėtinai jo populiacija siekia apie dešimt milijonų gyventojų.

Visi miesto pastatai yra panašūs, pastatyti iš medienos ir metalo lakštų, kuriuos gyventojai susirenka iš nukritusių erdvėlaivių dykumoje. Visi baldai ar kiti smulkesni daiktai yra gaunami iš tų pačių šaltinių. Miesto gatvės yra visada pilnos gyvybės. Namai sustatyti taip arti vienas kito, kad gatvelėmis yra beveik neįmanoma vaikščioti nesibraunant pro praeivius.

Atokiau nuo miesto, erdvesnėje vietoje galima rasti nedidelį iš visokio šlamšto pastatytą namelį su pusiau šviečiančiu neoniniu užrašu "I Fix Your Shit". Šalia namelio stovi pastatyti keli erdvėlaiviai. Vietiniams ši vieta yra žinoma kaip erdvėlaivių ir kitų transporto priemonių taisykla.

Paslaugos:

Pagyrios sunkus dalykas, bet ne dėl to, kad aplinka čia ūžia ir juda kiaurą parą. Motyvacijos sutikti dar vieną nieko gero nežadančią dieną su skaudančia galva, tiesiog nebuvo. "O gal išvis nesikelti? Kam to reikia?" Kartais taip pagalvodavo gulėdamas "smuklėje" ant suolo. Garsiai užriaumojęs skrandis priminė, kodėl verta judintis. Mirtis iš bado tikrai nėra viena maloniausių.
- Atsipisk...
Sumurmėjo prie jo priėjusiam vaikui, kuris net nespėjo prasižioti. Bet nieko apart išmaldos Mein nesitikėjo iš girsti, tad sėsdamasis ant suolo tiesiog pamojo ranka vaikėzui dingti iš akių. Atsisėdęs ant suolo, alkūnėmis pasirėmė į kelius, o delnais parėmė link žemės svyrančią galvą. Šitaip truputi pameditavo, kol akys priprato prie vis dar šiek tiek besisukančio vaizdo. Išsitraukęs susisiekimo prietaisą, patikrino ar nėra naujų užsakymų. Skelbimai apie vaikino paslaugas buvo iškabinti po visą miestą su kontaktais. Paslaugos dažniausiai būdavo susijusios su palyda dykumoje, mat Mein čia šį bei tą žinojo. Bet gido darbą atlikti galėjo betkuris šios planetos gyventojas. Raudonplaukio pagrindinis darbas buvo padėti keliautojams išgyventi. Visas pastarasias santaupas vaikinas išleido ant erdvėlaivio, mat norėjo neždintis iš šitos skylės. Beliko jį suremontuoti ir įsigyti degalų, tad su nedidelia viltimi akyse, atidarė Inbox susisiekimo prietaise.

Skurdžios smuklės senis barmenas jau buvo pripratęs prie tokių vaizdų. Mein buvo vietinis ir didžiąją laiko dalį, kai nebūdavo išvykęs į dykumą, praleisdavo jo akivaizdoje. Nė nekreipdamas dėmesio jis tvarkėsi darbo vietą, mat tokiu laiku nebuvo daug klientų. Ir ne veltui kai gėrimų pasirinkimas buvo toks skurdus.

Įjungtas susisiekimo prietaisas rodė vieną mirksinčią ikoną, kuri reiškė naują pranešimą. Pranešimas skambėjo taip:

Yo, Mein! Galbūt dar neesame bendravę, bet tu mane turėtum žinoti. Dažnas žino. Klausyk, man reikia pagalbos. Turiu pasiekti vieną vietą dykumoje, bet viena nesugebėsiu grįžti. Už pagalbą atsilyginsiu detalėmis erdvėlaiviui. Girdėjau nori jį suremontuoti. Galėsiu pakalbėti su seniu Cid iš dirbtuvių. Jeigu susidomėsi pasiūlymu, aš lauksiu tavęs devintą vakaro pietiniame išėjime į dykumą.

Pepper Canty

Mein primerktomis akymis bėgiojo per tekstą ir sustojo ties žodžiu "VIENA". Instinktyviai šiek tiek atsilošė atgal ir papurtė galvą tarsi sakydamas "wtf". Visi žino? Nei viena kekšė čia nėra ant tiek populiari, kad visi žinotų. Nykščiu bei smiliumi pasitrynė akis iškrapštydamas traiškanas ir skaitė toliau. Darėsi nebejuokinga, kai nežinomas užsakovas įrodė žinantis raudonplaukio planus.
- Pepper Canty..
Tyliai sumurmėjo sau po nosimi perskaitęs paskutinius žodžius. Now it made sense. Šią laukinę katę ištikro beveik visi planetos gyventojai žinojo. Pastaroji pargabendavo vieną vertingiausių loot į miestelį ir tikrai nebuvota bejėgė panelę kurią būtų galima išprievartauti ir palikti miriop. Įsidėjo susisiekimo prietaisą atgal į kišenę ir atsidusdamas netyliai sudėjavo. Pakilo nuo suolo ir patraukė baro link. Barmenas išvydo prieš stovinti Mein suglaustais delnais priešais save (tarsi melstusi) ir kreiva, pataikia šypsena veide.
- Laukia daug darbo...
Sumurmėjo tarsi bandydamas kažką pateisinti. Senis buvo vienintelis žmogus kuriam raudonplaukis retkarčiais pataikaudavo. Barmenas atsiduso, mat tai nebuvo pirmas kartas, paėmė stiklinę ir įpilė puse jos stipraus samagono.
- Paskutinis kartas. Jau geriau kažką atneštum sekantį kartą susitikus - tarė senis ir grįžo prie savo reikalų.
- Thaaanks..
Labai tyliai sumurmėjo tarsi nenorėdamas erzinti žmogaus. Vis gi pastarasis buvo vienintelis žmogus padedantis "kovoti" su žiauria realybe bei pachmielu. Tokioje vietoje shotų nebuvo, žmonės gerdavo iš puspilnių, murzinų stiklinių ir tuom visai nesiskusdavo. Per du kartus ištuštinęs stiklinę ją paliko ant baro, o pats patraukė laukan.
Vaikščiodamas lauke, galėjo daug geriau užuosti aštrų dvoką sklindantį nuo savęs. Buvo tas mėnesio metas, kai reikėjo praustis. Vanduo čia buvo brangesnis už tą patį samagoną, kurį maukė prieš tai. Žmonės dažniausiai maudydavosi viešuose dušuose (retas turėdavo nuosavą), kurio vanduo dažniausiai būdavo antro ar net trečio naudojimo. Palikęs sibolinį mokestį valkatai, kuriam priklausė "dušas", nusirengė ir žengė vidun apsiprausti. Dušas tebuvo 3 medinių sienų kabina su įėjimą dengiančia užuolaida. Žmonės maudydavosi praktiškai gatvėje, mat tokie dušai dažnai visko net neuždengdavo praeiviams. Valkata besirūpinantis dušu, nusvirduliavo už kabinos ir pasėmęs kibirą vandens iš nelabai švaraus tvenkinio, pripylė į aukštai kabantį baką. Visi čia buvo vienodi ir visi turėjo sutilpti į tą vieną kibirą kad nusiprausti.
Šiek tiek apsimazgojo kūną ir užliejo jį vandeniu. Procesas buvo begale kartų atliktas, tad tinkamai paskirstyti vandenį, kad užtektų, buvo pratęs tarsi Pro. 
Minimaliai apsifrominęs apsirengė, pasiemė vieną pigiausių snacksų planetoje (džiovintas driežas) ir jį žiaumodamas patraukė link minėtosios susitikimo vietos.

Minėtoji susitikimo vieta buvo gan toli nuo ten, kur trynėsi Mein. Vaikinui teko gerokai anksčiau išeiti, kad pasiektų vietą per daug nepavėlavęs. Artėjant milžiniškos sienos, kuri skyrė miestą nuo dykumos, vaikinas galėjo tolumoje įžvelgti transporto priemonę ir žmogišką figūrą. Prie vartų stovėjo scavenger'ių transporto priemonė, prie kurios buvo prikabinta nemaža priekaba.

Atsirėmusi į priekabą stovėjo vaikinui bent iš matymo pažįstama raudonplaukė mergina. Ji vilkėjo savo įprastą aprangą: patogios kelnės, tvirti batai tinkami ilgoms kelionėms, striukė su kapišonu bei goggles ant galvos, kad apsaugotų akis nuo smėlio audrų. Ant kupros mergina turėjo pasikabinusi keistą įrenginį, kurį nešiojo kaip kuprinę. Laukdama mergina spoksojo kažkur į tolį ir baiginėjo rūkyti cigaretę.

Vietovės prie sienos buvo atokesnės nuo miesto triukšmo, tad Mein artėjantys žingsniai iš karto atkreipė ilgaplaukės dėmesį. Jos galva pasisuko į vaikino pusę, pirštai paleido cigaretę, o batas ją pritrėškė prie žemės. Mergina pamovajo ir nusišypsojo vaikinui, lyg jį matydama ne pirmą kartą.
-Žinojau, kad tu ne iš tų, kurie palieka ant ledo.
Nespėjus Mein nė prisiartinti, Pepper jau kreipėsi į jį.

Kelionė link miesto pakraščio buvo ilga ir varginanti. Ne dėl atstumo ar karščio, o pachmielo. Išmuštas nedidelio prakaito, nusispjovė tirštomis seilėmis ir pasekdamas mergino pavyzdžiu išmetė sąvają cigaretę. Prisiartinus arčiau, Mein iš kvapo pastebėjo, kad Pepper mėgaujasi kiek prabangesnėmis cigaretėmis, nei pastarasis.
- Per anksti nesidžiauk...
Atsakė į merginos komentarą sustojęs tiesiai priešais ją. Primerkęs akis, akiplėšiškai nužiūrėjo naujają partnerę nuo galvos iki kojų.
- Let's make this clear... Jei matau, kad užduotis neverta atlygio - liksi viena. Taip pat prie erdvėlaivio remonto norėsiu degalų. Mažiausiai puse bako.
Pasitikinčiai dėstė savo sąlygas, nors neatrodė jog būtų pasiruošęs darbui. Raudonplaukis Pepper žodžiu pasitikėjo, mat pastaroji buvo populiari planetoje. O populiarumui sugadinti užtenka labai nedaug.

Pepper sukikeno besiklausydama Mein kalbos, o į jo žvilgsnį meistriškai nesureagavo. Mergina buvo pratusi prie tokių ir bjauresnių žvilgsnių, tad net nebekreipė į juos dėmesio.
-Tu gal juokauji? Nemanau, kad nusisuktum nuo tokio atlygio. Gi pats žinai kiek laiko užtruktų visą tai pasidaryti pačiam. Paslauga už paslaugą.
Mergina šyptelėjo. Apsisukusi rankomis užsikabino ant viršutinių metalinių transporto sutvirtinimų, kojomis atsispyrė nuo žemės ir plastiškais judesiais įskriejo vidun pro pakankamai didelį plyšį. Įkritusi į kėdę, mergina nelaukdama užvedė variklį, įjungė šviesas, mat Metalinėje Dykumoje jau temo.
-Šok čia, keliaujam.

Mein tik nežymiai atsiduso pro nosį. Nebesivargino kažko sakyti nes suprato.. "this one will be difficult dealing with.." Akivaizdu buvo, kad vaikinas niekur neskuba. Lėtai nupėdino į kitą mašinos pusę isispoksojo į tamsią skylę, kurioje vidaus jau beveik nebesimatė.
- Labai patogiai..
Merginai negirdimai sumurmėjo ir rankomis pasikabinęs į viršutines štangas, nerangiai kojomis įlipo vidun, o po to atsisėdo šalia merginos. Viskas. "I dont wanna go anywhere.." po tokio pachmielo ir tokios ilgos kelionės per miestą, nieko nebuvo geriau kaip iškristi į patogią sedynę. Nesikuklindamas išsiskėtę, užpakaliu nuslydo truputi į priekį ir atsilošė atgal. Kaip svečias besijaučiantis namie, drąsiai neatsiklausęs pasivaišino ir vandeniu iš merginos gertuvės.

Taiga buvo pratusi keliauti, buvo mačiusi įvairiausių galaktikos vietelių ir atsidūrusi kartais net protu nesuvokiamose situacijose, tačiau ši buvo tiesiog absurdiška. Pačiame dykumos viduryje bėgo mergina. Batai pilni smėlio, apranga visiškai netinkanti aplinkai. Horizonte matėsi tik smėlis ir jokio išsigelbėjimo. O už jos, kol kas dar toli, buvo matyti milžiniško metalinio kirmino siluetas, kuris kas minutę darėsi vis didesnis. Stengdamasi nesidairyti atgal ir vadovautis tik garsais, pusiau padususi ružavaplaukė jau buvo įjungusi "roboto rėžimą", kai kūnas tiesiog judėjo savaime nepaisant nuovargio. Situacija atrodė beviltiška. Kad ir kaip bepažiūrėsi, kirminas vis artėjo, o mergina jautė kaip jos bėgimo tempas lėtėjo. Negana to, dykumos trasa nebuvo pati patogiausia. Šioje estafetėje Taiga jau prarado savo tris japoniško stiliaus kardus, tad ir gynybos priemonių nebeturėjo. Staiga horizonte pasirodė judanti figūra. Vėliau pasigirdo ir variklio garsas. Ratuota transporto priemonė skriejo pro dykumą, tačiau ne artyn merginos, o į šoną. Išpūtusi akis ružavaplaukė ėmė mojuoti rankomis ir kone sprinkdama padususiu balsu bandė atkreipti dėmesį.
-Ei! Žiūrėkit čia! Važiuokit čia!
Bet gi koks beprotis pasuks važiuoti į tą pačią pusę, į kurią skriejo metalinis kirminas..

Pepper visiškai netrukdė Mein elgesys. Iš tikrųjų ji buvo pripratusi ir prie blogesnių kompanionų. Paspaudus gazą porelė išdūmė gilyn į dykumą. Kurį laiką kelionė buvo rami. Nutolus nuo miesto, nebesimatė nė didelės sienos, tik smėlis. Mergina karts nuo karto vis apsidairydavo, kad įsitikintų, jog saugu. O įsitikindavusi labiau atsilošdavo į kėdę.
-Tai pasakok, kur ketini keliauti susitvarkęs erdvėlaivį?
Reikėjo kažkaip nutraukti tylą ir tuo pačiu artimiau susipažinti su komandos nariu. Niekada negali žinoti, kada tokia informacija galėtų praversti. Nors jie ir buvo laikini partneriai. Pepper klausėsi Mein ir tuo pačiu dairėsi. Vaikinui bekalbant raudonplaukė užsižiūrėjo į tolį. Net primerkė akis negalėdama įžiūrėti. Prireikė kelių minučių, kol situacija pasidarė kiek aiškesnė.
-Fuck!
Garsiai nusikeikusi mergina grubiai pasuko vairą į šoną taip, kad transportas vos neapsivertė. Ji ėmė važiuoti tiesiai į bėgančią merginą, kurią vijosi metalinis kirminas. Pepper pravažiuodama riktelėjo bėgančiai merginai.
-Kabinkis, greit!
Ji ir vėl pasuko vairą ir mašina apsisuko pravažiuodama netoli Taiga. Mergina turėjo galimybę spėti užsikabinti už metalinių sutvirtinimų, o Pepper paspaudė ir skuodė kuo toliau nuo prakeikto kirmino.

Buvo be galo malonu atgaivinti išdžiuvusią gerklę vandenių. Raudonplaukis leido sau lengviau atsipalaiduoti kėdėjė. Susidėjo rankas už galvos, atsilošė atgal ir užsimerkė. Ketino pasimėgauti ramybė, kol neprasidėjo darbas. Kartais kelionės dikumose užtrunka kelias dienas, tad nieko neįprasto, jei prasedėti vienoje kedėje tenka vidutiniškai apie 12 valandų. Mein akys minimaliai prasimerkė, nosis susiraukė, vyzdžiai nusitaikė į ramybės drumstėją.
- O koks tau skirtumas? Klausimas turėtų būti, kokio b*bio tu čia dar sėdi!? Turi pakankamai šlamšto, kad dingti iš šitos skylės 10 kartų pirmyn ir atgal.
Counter atakavo merginos klausimą savais klausimais, truputi pakėlė paprastai prikimusį ir tilų balsą. Ištikro tai nebuvo šiaip prisipisinėjimas dėl nieko. Raudonplaukis tiesiog nesuvokė kas Pepper laikė šioje planetoje. Pastaroji galėtų betkada palikti planetą. Vaikinas sugrežė sukandęs dantis - erzino tokie neracionalūs ir jo nuomone buki sprendimai.
- O ką jau bek..
Vos liežuvio nenusikando automobiliui staigiai pristabdžius.
- Here we fucking go...
Įsikibęs į štangas tvirčiau atsisėdo kėdėje, kad suprastų kas vyksta.
- You got to be fuckin' kidding me, right?
Automobilis tuo momentu ėmė riedėti naujai pasirodžiusios merginos link.
- Im telling you - this is a bad idea..

Transportas tolumoje kaip važiavo, taip ir būtų nuvažiavęs. Tuo tarpu Taigai rūpėjo kiekviena sekundė. Mergina jau buvo beprarandanti viltį, juk tokiu atstumu net nebuvo įmanoma išgirsti jos šūksnių. Tačiau mašina staiga apsisuko ir ėmė važiuoti jos link. Ružavaplaukės akys išsiplėtė.
"Negali būti!"
Nusistebėjo savo pačios mintyse. Staiga atsirado motyvacijos pastumti kūną aukščiau limito. Pepper privažiavus, Taiga griebė už metalinės atramos ir nuskriejo su besisukančiu automobiliu. Kūnas vos neatsijungė, tačiau paskutinę akimirką mergina užsikabino su kojomis už kito, vertikaliai stovinčio metalinio strypo, kad nenuskrietų žemyn. Transportui bejudant tolyn nuo kirmino, Taiga įsitaisė tarp metalinių rėmų už dviejų keleivių sėdynių, mat daugiau nebuvo kur net sėsti, o reikėjo kažkaip nenukristi per visus tuos staigius judesius.
-Jūs mane išgelbėjot.
Pridususi negarsiai pasakė mergina sugriebdama metalines atramas tvirčiau, mat pirštai buvo bepradedantys atsileisti nuo nuovargio. Merginai jau pradėjo dvejintis akyse.
-Galvojau man galas.
Taiga kūnas buvo permirkęs nuo prakaito ir aplipęs dykumos smėliu. Plaukai suvelti, veidas išraudęs. Neatrodė, jog ji labai stabiliai laikytųsi tarp metalinių strypų.

Pepper nebuvo labai patenkinta papildomu kroviniu, tačiau negalėjo palikti žmogaus nelaimėje. Deja metalinių kirminų ji nekentė labiau, negu trukdžių misijai įvykdyti. Į Mein klausimą iš kart atsakyti negalėjo, mat reikėjo išmanevruoti iš situacijos. Dabar juos vijosi ir kirminas, ko raudonplaukė tikėjosi išvengti kiek ilgiau. Ružavaplaukei prakalbus, Pepper žvilgtelėjo atgal, kad įsitikintų, jog ji sėkmingai pasiekė transportą. Pamačiusi, jog ši gali tuoj atsijungti, merina žvilgtelėjo į Mein.
-Pasirūpink, kad ji nenukristų. Kol kas kelionė nebus labai smagi.
Mergina turėjo omenyje juos sekantį dykumos kirminą.
-Ei, girdi mane? Koks tavo vardas?
Bevairuodama raudonplaukė bandė kalbinti naują keleivę, kad ši netyčia neatsijungtų. Taip pat reikėjo sugalvoti ką su ja daryti.

Vaikinas nuleido galvą ir užmerkęs akis papurtė galvą. Žandą parėmė kumščiu ir net nesivargino atsisukti į naują pakeleivę iki kol neišgirdo Pepper žodžių. "Oh I'll take  care of her alright..". Sunkiai pasuko galvą atgal nepajudindamas kūno, kad matytų ružavaplaukę.
- Ką turi galvoje išgelbėjome? Dar tik derėsimės dėl šito.
Taip. Mein buvo žemesnės kastos atstovas nei jo employer. Jei pastaroji tai daro iš geros valios, tokie padugnės ir slumų thugs kaip šis raudonplaukis, niekada nepraleis progos pasipelnyti. Gerai negalėdamas įžiūrėti Taigos, prisivertė pajudinti viršutinę kūno dalį, kad geriau viską matytų.
- Nepanašu, kad turėtum kažko vertingo.. Ką galėtum pasiūlyti be kūno? Pinigų turi?
Ramiu veidu, lyg tai būtų normali prociadūra, kalbėjo su išgelbėtine. Ne veltui, raudonplaukis mažas gyveno tarp Tanipal piratų.

Taiga visomis paskutiniosiomis jėgomis laikėsi kojomis bei rankomis įsikabinusi į metalinius transporto sutvirtinimus. Karts nuo karto ji atsisukdavo atgal žvilgtelėti į kirminą. Tačiau kadangi dabar jai pačiai nereikėjo nuo jo bėgti, gyvenimas staiga tapo daug pozityvesnis. Išgirdusi Pepper klausimą ružavaplaukė iš karto atsakė.
-Taiga.
Nespėjus daugiau nieko prakalbėti, Mein įsiterpė savo niūriu balsu. Taiga sutriko išgirdusi vaikino žodžius. Tiesą sakant, savo ginklus pametusi dykumoje, turėdama tik susisiekimo prietaisą ir vos kelis orbus, ji nelabai ką galėjo pasiūlyti porelei. Tačiau nenorėjo būti ir išmesta atgal į dykumą. Tuo labiau kai už jų nugarų artėjo metalinis kirminas. Norėjo nuryti seilę, bet tas tirštas gumulas užstrigo gerklėje. Ilgaplaukė kostelėjo.
-Kaip ir sakei, nieko vertingo neturiu. Bet galbūt galėčiau būti naudinga kitaip.

Pepper klausėsi pokalbio ir tuo pačiu metu manevravo stengdamasi nutolti nuo metalinio kirmino. Situacija nebuvo pavydėtina, o dar ir jos partneris jos nelengvino.
-Taigi, Taiga, jeigu neturi nieko vertingo, tai padėsi mums nudirbti nelengvą darbelį.
Atšovė raudonplaukė mąstydama planą kaip nusikratyti kirmino. Savo žodžiais ji nė nedavė keleivei pasirinkimo. O šalia sėdintis Mein vien savo nusiteikimu tai patvirtino.
-Klausykit, mums reikia sugalvoti planą kaip nusikratyti to kirmino. Negalime keliauti į vietą, kol jis mus seka. Dykumos kirminai yra sudaryti iš metalo ir juos traukia bet koks kitas metalo šaltinis.
Nusprendusi, kad trys galvos bus naudingiau, negu viena, Pepper išdėstė situaciją.
-Dabar suku link kito spot'o, kur turėtų būti sudužęs erdvėlaivis. Jeigu jis vis dar ten, galbūt nukreips kirmino dėmesį. O gal ir ne. Mums reikia sugalvoti būdą kaip pilnai nusikratyti kirmino, nes trise jo nesunaikinsime.

Pepper isikisus i pokalbi ir peremus employer vaidmeni, vaikinas akivaizdziai susirauke ir nusisuko nuo Taigos. Mergina gal nieko ir neturejo, bet kiekviena moteris savo burna galejo naudoti ne vien begaliniam plepejimui. Likes be laimikio, tiesiog pareme galva i delna ir spoksojo tiesiai, neatsigrezdamas i kirmina.
- Galim islipti ir peskom eiti.
Sarkastiskai, su perdetu entuziazmu atsake i uzsakoves klausima. Net ir blogiausio scenarijaus atveju toks planas vargiai padetu. Nesant jokiam metalui aplinkui, kirminai susigundydavo net ir apsurdiskai mazu kiekiu gelezies zmogaus kraujyje.
- Ji meluoja.. Paziurek kaip apsirengusi, net ne is cia ji.
Mein negalejo palikti senos temos, nors kone ant kulnu lipantis kirminas turejo buti aktuoliau.

Taiga klausėsi ką kalbėjo Pepper ir Mein. Raudonplaukei nupasakojus situaciją vaikinas atšovė kažkokį nevykusį juoką. Ružavaplaukė susiraukė. Negalėjo patikėti kaip Mein galėjo taip neatsakingai žiūrėti į šią situaciją. Negana to jis ėmė ją kaltinti savo partnerei.
-O gal tegu jis pasilieka nuvilioti kirmino, kol mes pabėgsim?
Piktai atšovė Taiga, nors ir pati puikiai suvokė, kad nėra tokioje padėtyje, kur galėtų kitiems komanduoti.

Besiklausant tiek Mein, tiek merginos komentarų Pepper ėmė tvinkčioti antakis, rankos tvirčiau sugriebė vairą.
-Taiga!
Pakėlė balsą raudonplaukė.
-Mein yra reikalingas šioje užduotyje, o dėl tavęs nesu tuo tikra.
Žiūrėdama į kelią priešais kalbėjo Pepper. Piktokai išsakiusi savo nuomonę ji pasisuko į vaikiną.
-Mein, tu turėtum atsakingiau žiūrėti į šitą situaciją. Tavo paties užpakalis kabo virš liepsnos! Nagi, ką siūlai daryti? Iš dužusio erdvėlaivio mums nebus naudos, tačiau jis nemažas, tad gal kirminas prie jo stabtelėtų.

Isgirdes Taigos komentara kreivai issiepe dantis.
- Cocky bitch, arent you..
Ir stai cia prie pat ausies eme rekauti dar viena moteris. Masinos variklis ir taip priverfe visus rekauti, bet Pepper si karta pasistenge, kad visi suprastu jos nepasitenkinima. Is nepasitenkinimo primerke akis.
- Ko tu is manea tikiesi? Juk tu bl*t tai uz vairo o ne as. Arba metam barbe velniop arba mink dugna kol pasiekaim ta metalo gabala!
Su kiekvienu sakiniu kele balsa apimtas nervu antpludzio. Vaiges krestekejo is savo vieta visas susirauke. Nesiklauses pasieme vairuotojos cigareciu pakeli ir isigrudes viena cigarete tarp lupu uzsiruke

Pepper žodžiai Taigą apramino ir ji nutilo. Negalėjo pykti ant porelės, kadangi jie jos nepažinojo. Jiems galėjo atrodyti, jog Taida pavojinga, tačiau mergina ir pati nežinojo ar gali pasitikėti savo išgelbėtojais. Ji buvo viena, o jie du. Likusį laiką ružavaplaukė nekalbėjo, nebent buvo užkalbinta. Nusprendė neprisidaryti problemų, o juk buvo ir svarbesnių dalykų, kuriais reikėjo pasirūpinti.

Pepper nesitikėjo, jog Mein taip išsprogs. Susiraukusi žiūrėjo į priekį ir tylėdama klausėsi ką vaikinas kalbėjo. Buvo nuspręsta, kad jie keliaus prie dužusio erdvėlaivio, bet tai dar negarantavo jų išsigelbėjimo. Po kurio laiko važiavimo trijulė pasiekė uolietas dykumos vietas. Tarpai tarp uolų buvo neprognozuojami, tokiose vietose ir kirminams buvo ne taip paprasta, jų greitis sumažėja. Būtent tai davė laiko Pepper grupei nusigauti iki erdvėlaivio daug anksčiau. Bevažiuojant jau iš tolo matėsi tarp dviejų skirtingų uolų netvirtai pakibęs erdvėlaivis.
-Prie šių sėdynių yra prikabinti du ginklai. Pasiimkit juos su Taiga ir išsprogdinkit uolieną laikančią laivą. Reikia, kad jis nukristų žemyn!
Tai kalbėdama Pepper nesustojo ir nė nesulėtino tempo. Trijulė jau važiavo pro pat arką.

Atrašydami metat [Battle dice], kad sužinotumėt ar pataikėt.

Netrukus vaikinas pasiekė tą taip vadinamą Metalinę dykumą. Nuleidęs erdvėlaivį kažkur visai netoli miesto Leo paliko jį sau stovėti, o pats išlipo prie nugaros prisirišęs savo didelį kardą. Nors jį ir buvo sunku tampytis visur su savimi, tačiau vaikinas nė nesiruošė kardo palikti. Su juo ir žadėjo nukauti Laurus de Gonth. Įžengęs į miestą jis pradėjo visur žvalgytis. Gal pastebės savo taikinį. Gal...
- Pala, o kaip jis išvis atrodė? - nutaisęs kvailą snukutį nusijuokė vaikinas. Leo jau spėjo iš galvos išgaruoti jo gaudomo nusikaltelio veidas. Ilgai negalvodamas ką dėl šito daryti vaikinas nusprendė tiesiog eiti toliau, gilyn į miestą. Tikėjosi, jog kai jį pamatys - iškart prisimins veidą.
Eiti pro didelę žmonių spūstį buvo gana sunku, ypač su tokia manta ant nugaros. Gana keista kaip Leo išvis sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą vis atsitrenkdamas tai į vieną, tai į kitą žmogų. Sustojęs prie atsitiktinai išsirinkto medinio namuko vaikinas nė nesibeldęs įėjo ir pasiteiravo:
- Sveiki! Gal žinote, kur rasti nusikaltelį Laurus de... Laurus Glurth, ar kaip ten jis?

Leo atsidūrė visai kitame pasaulyje, negu Neo Kobe. Šiose vietose yra tik dykuma ir masiško dydžio lūšnynai. Nameliai ir kioskeliai buvo pastatyti iš įvairių metalo plokščių, kurias gyventojai išplėšė iš dykumoje sudužusių erdvėlaivių. Žinoma minėtosios skardos buvo purvinos, apibraižytos, matėsi, jog naudojamos jau ilgą laiką. Miesto gyventojai atrodė ne ką geriau. Dauguma vilkėjo skarmalus, kurie prieš daug metų vadinosi drabužiais. Leo ieškomas nusikaltėlis pagal nuotrauką turėjo atrodyti daug turtingesnis, negu tai, ką vaikinas matė prieš akis. Gatvelės tarp namelių ir kioskelių buvo siauros, o miestas pilnas gyvybės, tad pamatyti kažką buvo sunku, o karts nuo karto ir prasibrauti pro minią reikėjo. Miestas tiesiog buvo per didelis ieškoti vieno žmogaus.

Įėjęs pro duris vaikinas nieko nerado, tad nusprendė palikti namelį ir keliauti miestu toliau. Sunkiais žingsniais teplendamas vaikinas garsiai mąstė:
- Ir kaip man po galais tą Laurų rasti? 
Surūgusiu veidu ėjo pro šį milžinišką lūšnyną ir dairėsi. Tik staiga jo veido išraiška pakito į plačią šypsena.
- AŠ GENIJUS! - vaikinas pakėlė savo dešinę ranką ant kurios buvo užsisegęs savo susisiekimo prietaisą. Daiktas buvo it telefonas, kurį galima dėvėti kaip apyrankę. Jis buvo gana patogus, o tuo pačiu padarytas iš gana sunkiai sudaužomos medžiagos, tad prietaisas atrodė it naujas - neturėjo visiškai jokių įbrėžimų.