Re: Restaurant

Hether Tr. 05 12, 2010 4:31 pm

Hether įėjo čia ir paklausinėjo ar, kas nežino, ko nors, apie auksinius ornamentus.

**Captain** Kv. 05 13, 2010 12:11 pm

*Vienas iš klientų Hetheriui pasakė, kad neseniai buvo užpultas restoranas ir du vyrukai apgynė visus nuo užpuolikų. Tiems vyrukams ir buvo atiduotas auksinis ornamentas. Barmenas jį tik vieną ir turėjo.

Hether Kv. 05 13, 2010 5:10 pm

Hether'is linktelėjo ir išėjo.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 12:32 pm

*Sustojo prie restorano durų, nedrįsdama jų praverti. Buvo keista matyti viską atstatyta, kai paskutinis jos atsimenamas vaizdas buvo šio restorano griūvėsiai. Kramtydama apatinę lūpą ir stipriai gniauždama kepurę rankose, Violeta trypčiojo vietoje. Ir tik tada, kai pastebėjo jog jau aplinkiniai ėmė keistai į ją žiūrėti, šmurkštelėjo vidun.
Dairėsi ieškodama ko pasiteirauti.*

**Captain** Antr. 06 08, 2010 5:00 pm

Prie Violetos priėjo padavėjas ir jau norėjo klausti, kur mergina norėtų atsisėsti, tačiau greit atpažino ją.
-Violeta?
Pasirodo padavėjas buvo Violetos senas pažįstamas dar nuo tų laikų, kai čia gyveno ji su savo tėvais.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 5:13 pm

*Atsisuko į vyrą ir išpūtė akis.*
-Ren? Ren!
*Kaip maža mergaitė išskėtė rankas į šalis ir jau norėjo pulti jam į glėbį, bet susitvardė. Ir sukabino pirštus priešais save.*
-Kas čia viską atstatė? Tėtis gal grįžo?
*Jos akys, pilnos džiaugsmo, bėgiojo po salę.*

**Captain** Antr. 06 08, 2010 5:41 pm

Vaikinas šyptelėjo po džiaugsmingo Violetos sutikimo.
-Ne. Dėdė Aruto su darbininkais atstatė ir tęsiame Kazamų verslą, kol tavo tėvai grįš.
Išdėstė merginai vaikinas su šypsena žiūrėdamas į ją.
-O kur tu taip ilgai buvai? Gal pasiliksi čia?

Gabriel Antr. 06 08, 2010 5:54 pm

*Susikrimto išgirdusi, kad vis tik jos tėvai dar dingę.*
-A-a-a-aš...
*Užkėlė ranką sau ant pakaušio ir panardino jos pirštus į plaukus, galvodama kaip atsakyti kur buvo dingusi. Bet tada ją išgelbėjo kitas klausimas.*
-Ren.. dra-draugas sakė, kad kažkas planuoja plėšti restoraną...
*Ji pažvelgė vaikinui į akis, bet išraudusi greit nusuko žvilgsnį į šoną.*
-Pabūsiu kiek reikia... o tada... tada... tada vyksiu toliau ieškoti tėvų...
*Net užsidėjo kepurę ir timptelėjo ant akių.*

**Captain** Antr. 06 08, 2010 6:04 pm

Vaikino akys išsiplėtė, kai Violeta paminėjo užpuolimą.
-Tiesa sakant, neseniai mus ir buvo užpuole. Plėšikai įsiveržė į restoraną, bet du vyrukai juos sulaikė ir padėjo išvengti nuostolių.
Išsakė vaikinas ir susirūpinęs žiūrėjo į Violetą.
-Tau nereikia pagalbos paieškose?

Gabriel Antr. 06 08, 2010 6:16 pm

*Atsikvėpė nuleidusi galvą.*
-Tai gerai, kad susitvarkėt.
*O tada papurtė galvą į šonus.*
-Nereikia. Nenoriu, kad daugiau per mane kas kentėtų... pradedu jaustis kaip kuro neko..
*Prunkštelėjo nepakeldama akių.*
-Tik nežinau nuo ko pradėti. Kur benuvykstu, rodos viskas beviltiška

**Captain** Antr. 06 08, 2010 6:20 pm

Vaikinas šyptelėjo po "kuro neko", bet vėl nutaisė kiek susirūpinusią miną, po paskutinių merginos žodžių.
-Aš norėčiau, kad liktum čia. Dar po to ir tu dingsi. Kazamų nebeliks.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 6:27 pm

*Suraukė nosį ir pakreipusi galvą, ją šiek tiek pakėlė, kad susitiktų jų žvilgsniai.*
-O kam rūpi tie Kazamos? Kodėl iš vis kažkam jie užkliuvo? Negaliu čia sėdėti ir nieko neveikti, kai tėvams kažkur reikia pagalbos.

**Captain** Antr. 06 08, 2010 6:31 pm

Violetai įsiaudrinus, vaikinas padėjo ranką jai ant peties.
-Nusiramink.
Ramiai ištarė jis žiūrėdamas į merginą.
-Suprantu, kad nori kažką daryti, tačiau reikia pirmiausia išsiaiškinti, kaip tavo tėvai dingo. Nieko nepameni? Gal jie turėjo reikalų su pavojingais asmenimis?

Gabriel Antr. 06 08, 2010 6:38 pm

*Kada vaikinas uždėjo ranką ant peties, Violeta išraudo ir užsitempė kepurę.*
-Nežinau... tą vakarą turėjo būti Kazamų vakarėlis. Net nežinau kokia proga... bet aš nespėjau... per klaidą patekau į išskrendantį erdvėlaivį... o kai grįžau... kai grįžau...

**Captain** Antr. 06 08, 2010 6:41 pm

Vaikinas žiūrėjo į Violetą. Atrodo ji užsikirto ir nebežinojo, ką pasakyti, todėl jis nusprendė ją nutraukti.
-O bandei pasikuisti po tėvų užrašus ar kitus dokumentus? Mes viską išsaugojome, kiek buvo įmanoma.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 6:45 pm

*Pakėlė nuostabos pilną žvilgsnį į vaikiną.*
-Jų išliko? Aš grįžau į visiškus griuvėsius, todėl mane iš karto išsivežė Oni... dar sakė policija praneš ką sužinojo, bet taip jokios žinutės ir negavau

**Captain** Antr. 06 08, 2010 6:52 pm

-Galbūt nieko nesužinojo.
Svarstė vaikinas, tačiau staiga jam į galvą atėjo klausimas dar kart permąsčius, ką sakė Violeta, ir jis negalėjo susilaikyti nepaklausęs.
-O kas tas Oni?

Gabriel Antr. 06 08, 2010 7:00 pm

-Ė?
*Pasimetusi žengė žingsnį atgal.*
-Jis... nežinau. Jis turi didelius sparnus ant nugaros
*Net pamėgino parodyti.*
-Oni Tenma. Labai geras. Man daug padėjo ir rūpinosi... bet jam kažkas nutiko...

**Captain** Antr. 06 08, 2010 7:03 pm

Vaikinas pajautė pavydą, bet visomis išgalėmis stengėsi jį užgniaužti ir neparodyti.
-Mm.. O dėl daiktų, tai galiu tau juos visus duoti. Juk jie priklauso tavo tėvams.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 7:15 pm

-Honto...?
*Papurtė galvą ir įsistebeilijo į vaikiną, net maldaujančiai susidėdama rankas.*
-Tikrai galiu gauti?

**Captain** Antr. 06 08, 2010 7:29 pm

Vaikinas nusišypsojo Violetai ir linktelėjo.
-Žinoma gali. Eime su manimi.
Jis paėmė Violetai už rankos ir nusivedė ją iki durų, kurios vedė iš restorano patalpos į kabinetą, o iš jo į gyvenamąsias patalpas. Nuėjus į darbo kambarį, vaikinas greit ištraukė dėžę ir padėjo ją ant darbinio stalo.
-Čia yra popieriai, kurie priklausė tavo tėvams. Gaila ne visus pavyko išsaugoti.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 7:35 pm

*Krūptelėjo išvydusi dėžę, bet tada atsidususi priėjo prie stalo ir ištraukė vieną popierių.*
-Galiu čia pasilikti?
*Pažvelgė į vaikiną.*
-Nemanau, kad mano kambarys...
*Vėl pritrūko jėgų užbaigti mintį.*

**Captain** Antr. 06 08, 2010 7:38 pm

-Taip taip, žinoma gali.
Tikino Violetą vaikinas.
-Man išeiti, kad tau netrukdyčiau?
Dar pasiteiravo, nes nežinojo, ar Violeta norės pabūti pati su savimi ir tėvų paliktais daiktais.

Gabriel Antr. 06 08, 2010 7:42 pm

-Netrukdai...
*Šyptelėjo trumpam žvilgtelėjusi į vaikiną ir nusisukdama į dėžę.*
-Ir pagalba praverstų...

**Captain** Antr. 06 08, 2010 7:43 pm

-Gerai, tuomet lieku.
Vaikinas atsistojo už Violetos ir taip pat akimis sekė kiekvieną dokumentą.

Sponsored content