Restaurant
+7
Arach
AMei:]]
brashke
R3H
Oni Tenma
Gabriel
Captain
11 posters
Puslapis 6 iš 9
Puslapis 6 iš 9 • 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9
Re: Restaurant
*Jie pasidalino dokumentais. Violeta kelis peržvelgusi atsisėdo ant stalo, dar po kelių atsistojo ir skaitydama vaikščiojo po kambarį. Sustojo prie kėdės, nes tuo metu pasitaikė keletas apiplyšusių šeimos nuotraukų. Peržvelgusi jas padėjo į kitą kruvelę ant stalo. Vėl ėmėsi dokumentų. Vėl atsisėdo ant stalo, o kojas užkėlė ant kėdės. Po tokio ilgo skaitymo ėmė miegas, todėl Violeta kumščiu pasitrynė akį.
-Nieko...
Dar po kelių perskaitytų eilučių pradėjo "lužinėti". Vokai apsunko ir akys atrodė nebenorėjo klausyti.*
-Nieko...
Dar po kelių perskaitytų eilučių pradėjo "lužinėti". Vokai apsunko ir akys atrodė nebenorėjo klausyti.*
Gabriel
Re: Restaurant
Violetai užmigus, vaikinas padėjo popierius, kuriuos vartė, ir paėmė Violetą ant rankų. Atsargiai nunešė ją į buvusį jos kambarį ir paguldė į lovą. Rūpestingai užklojęs jis tyliai išėjo iš kambario. Grįžo į darbo kambarį, apžiūrėjo išrušiuotus lapus ir išeidamas užrakino kambarį. Betvarkę taip ir paliko.
Captain
Re: Restaurant
" Ji buvo dar maža mergaitė, kada su tėvais sėdėjo saulės apšviestoje pievoje. Aplink skraidė daug pukų, kurie labiau traukė dėmesį nei prieš ją besistaipantys ir plačiai besišypsantys tėvai. Pasirodė dar vienas vyras. Jis vilkėjo tamsų dalykinį kostiumą ir dar buvo užsimetęs juodą apsiaustą. Visiškai nesiderino prie vasariškos tėvo aprangos ar lengvos mamos suknelės.
-Aš dar kartą prašau atiduoti mums ją, - vyras prakalbo gergždžiančiu tonu. - Dar nei viename vaike nebuvo taip stipriai juntama dreikono dvasia.
-Ren! - tėvas šūktelėjo ir atėjo berniukas. Saulėta pieva virto paprastu kambariu. - pasiimk Violetą pažaisti
"Ren! Kaip gera būti ant jo rankų. Užaugusi būsiu jo princesė."
Berniukas pasisodino ją ant kelių tik bepradėtame įrenginėti naujame tėvų restorane. Dabar mergaitės dėmesį pritraukė ant jo krūtinės suvarstyti į rūbą šniūreliai.
-Jei reikės, aš irodysiu, kad šitas vaikas negali gyventi su jumis! - pro vaikus praėjo vėl tas pats juodai vilkintis vyras ir išėjo lauk. "
*Violeta tyngiai pramerkė akis. Galvodama apie tėvus ji šypsojosi, bet staigiai prisiminė visą realybę. Pašoko ant kojų ir išbėgo iš kambario. Darbo kambarys buvo užrakintas, todėl pasuko į restoraną.*
-Aš dar kartą prašau atiduoti mums ją, - vyras prakalbo gergždžiančiu tonu. - Dar nei viename vaike nebuvo taip stipriai juntama dreikono dvasia.
-Ren! - tėvas šūktelėjo ir atėjo berniukas. Saulėta pieva virto paprastu kambariu. - pasiimk Violetą pažaisti
"Ren! Kaip gera būti ant jo rankų. Užaugusi būsiu jo princesė."
Berniukas pasisodino ją ant kelių tik bepradėtame įrenginėti naujame tėvų restorane. Dabar mergaitės dėmesį pritraukė ant jo krūtinės suvarstyti į rūbą šniūreliai.
-Jei reikės, aš irodysiu, kad šitas vaikas negali gyventi su jumis! - pro vaikus praėjo vėl tas pats juodai vilkintis vyras ir išėjo lauk. "
*Violeta tyngiai pramerkė akis. Galvodama apie tėvus ji šypsojosi, bet staigiai prisiminė visą realybę. Pašoko ant kojų ir išbėgo iš kambario. Darbo kambarys buvo užrakintas, todėl pasuko į restoraną.*
Gabriel
Re: Restaurant
Restorane Ren toliau darbavosi, priiminėjo klientų užsakymus ir išnešiojo juos ant stalų su dar keliais pasamdytais padavėjais.
Captain
Re: Restaurant
*Kada Ren su nešvariais indais nuėjo į virtuvę, Violeta nusekė jam iš paskos.*
-Ren! Duok raktą
-Ren! Duok raktą
Gabriel
Re: Restaurant
Vaikinas pamatė Violetą ir jai nusišypsojo.
-A, jau atsibudai.
Linksmai pasakė merginai, o jei pareikalavus rakto, jis pirmiausia padėjo indus į indaplovę ir tik tada ištraukęs atkišo raktą Violetai.
-Štai, imk.
-A, jau atsibudai.
Linksmai pasakė merginai, o jei pareikalavus rakto, jis pirmiausia padėjo indus į indaplovę ir tik tada ištraukęs atkišo raktą Violetai.
-Štai, imk.
Captain
Re: Restaurant
-Yay! Ačiū
*greitai pačiupo raktą iš Ren rankos.*
-Jei reikės pagalbos su klientais, sakyk
*Tada nusilenkė, apsisuko ir išbėgo.
Paskubomis bandomas sugrūsti raktas neklausė Violetos, todėl jai teko sulaikyti kvėpavimą, kad pagaliau atrakintų duris. Dokumentai gulėjo išsklaidyti ant stalo, kas palengvino merginai jau turimo tikslo paieškas. Sklaidydama popierius į šalis, ji greitai akimis bėgo pro eilutes ieškodama tik vieno žodžio.*
*greitai pačiupo raktą iš Ren rankos.*
-Jei reikės pagalbos su klientais, sakyk
*Tada nusilenkė, apsisuko ir išbėgo.
Paskubomis bandomas sugrūsti raktas neklausė Violetos, todėl jai teko sulaikyti kvėpavimą, kad pagaliau atrakintų duris. Dokumentai gulėjo išsklaidyti ant stalo, kas palengvino merginai jau turimo tikslo paieškas. Sklaidydama popierius į šalis, ji greitai akimis bėgo pro eilutes ieškodama tik vieno žodžio.*
Gabriel
Re: Restaurant
Ren linktelėjo Violetai ir nusišypsojo.
-Pranešiu.
Linksmai pasakė merginai nusekdamas ją išbėgančią akimis.
-Ren! Kur ten žiopsai? Prie darbo.
-Ah taip.
Vaikinas apsisuko ir grįžo prie darbo.
-Pranešiu.
Linksmai pasakė merginai nusekdamas ją išbėgančią akimis.
-Ren! Kur ten žiopsai? Prie darbo.
-Ah taip.
Vaikinas apsisuko ir grįžo prie darbo.
Captain
Re: Restaurant
*Galiausiai suradusi tai ką ieškojo, laiminga išbėgo į salę su dokumentu, net užmiršdama užrakinti duris. Ji sustojo salės krašte ir patenkinta nežymiai mojavo Ren, laukdama kol jis galės prie jos prieiti.*
Gabriel
Re: Restaurant
Ren nunešė užsakymą prie staliuko, viską gražiai išdėliojo ir pamatęs Violetą priėjo prie jos.
-Radai kažką?
-Radai kažką?
Captain
Re: Restaurant
-M
*Patenkinta pamojavo popieriumi Ren priešais veidą.*
-Tėvas dažnai dėl kažko ginčijosi su dreikonų vyriausiaisiais..
*Ji sugriebė Ren už apykaklės ir pasistiebė.*
-O tu nieko apie tai nežinai?
*Patenkinta pamojavo popieriumi Ren priešais veidą.*
-Tėvas dažnai dėl kažko ginčijosi su dreikonų vyriausiaisiais..
*Ji sugriebė Ren už apykaklės ir pasistiebė.*
-O tu nieko apie tai nežinai?
Gabriel
Re: Restaurant
Vaikinas papurtė galvą.
-Ne, tikrai nežinau.
Išpūtęs akis žiūrėjo į Violetą ir buvo galima aiškiai matyti, kad vaikinas tikrai nemeluoja.
-O kur žadi rasti dreikonų vyriausiuosius?
-Ne, tikrai nežinau.
Išpūtęs akis žiūrėjo į Violetą ir buvo galima aiškiai matyti, kad vaikinas tikrai nemeluoja.
-O kur žadi rasti dreikonų vyriausiuosius?
Captain
Re: Restaurant
*Nusileido pilnai ant pėdų, paleido Ren ir nusisuko.*
-Nežinau...
*Tada staigiai atsisuko.*
-Duok savo prisijungimą. Mano prietaisėlį perprogramavo ir jis čia nebeveikia...
-Nežinau...
*Tada staigiai atsisuko.*
-Duok savo prisijungimą. Mano prietaisėlį perprogramavo ir jis čia nebeveikia...
Gabriel
Re: Restaurant
Ren nuvedė Violetą atgal į gyvenamąsias patalpas ir nusivedė į savo kambarį. Ten buvo kompiuteris. Ant lapuko užrašė savo prisijungimą.
-Tai viskas, ko tau reikia?
Maloniai pasiteiravo vaikinas žiūrėdamas į Violetą.
-Tai viskas, ko tau reikia?
Maloniai pasiteiravo vaikinas žiūrėdamas į Violetą.
Captain
Re: Restaurant
*Violeta atsisėdo prie kompiuterio ir tiesiog nenumaldomai norėjo sulysti į jį visa ar bent jau jame paslėpti savo išraudusį veidą.*
-A-a-a..arbatos...
*Išlemeno nedrįsdama pasisukti į Ren ir puolė barškinti klavišais.*
-A-a-a..arbatos...
*Išlemeno nedrįsdama pasisukti į Ren ir puolė barškinti klavišais.*
Gabriel
Re: Restaurant
*Pagaliau šį bei tą pradėjo sektis atrasti, bet galiausiai vis tiek prieidavo apsaugos kodus.*
-Crap
*Atsilošė kėdėje. Visas kambarys buvo persismelkęs Ren kvapo, todėl nesąmoningai pradėjo dairytis kvepalų bonkutės ar kažko panašaus. Tuo pačiu apžiurinėjo ir kambarį.*
-Crap
*Atsilošė kėdėje. Visas kambarys buvo persismelkęs Ren kvapo, todėl nesąmoningai pradėjo dairytis kvepalų bonkutės ar kažko panašaus. Tuo pačiu apžiurinėjo ir kambarį.*
Gabriel
Re: Restaurant
Kambarys nebuvo vienas iš tvarkingiausių, tačiau ir nebuvo labai netvarkingas. Lova buvo paklota, tačiau truputį sujaukta. Matėsi, kad kažkas gulėjo ant jos. Ant darbinio stalo buvo prikrauta grožinės literatūros ir kelios mokslinės knygos, lapelis su išrašytom citatom bei rašymo priemonėm. Netoli, prie sienos buvo knygų spinta. Ji nebuvo labai pilna ir jos turinys nebuvo vien knygos. Buvo ir kelios statūlėlės ar šiaip tokie daiktai kaip lėkštės, iš kurių buvo valgyta, ir puodelis su nebaigta gerti kava. Prie kitos sienos buvo drabužių spinta. Ant sienų buvo iškabinti plakatai su aktoriais iš įvairių muzikos grupių, o grindys buvo padengtos kilimine danga. užuolaidos vienspalvės tamsios ir atitrauktos.
Captain
Re: Restaurant
-Wow...
*Peržvelgė akimis knygų pavadinimus ant stalo, o tada pasilenkė virš jo užrašų. Pirštu perbraukė per raides, lyg tikėdamasi kažką pajusti ir keistai sukrizeno.*
*Peržvelgė akimis knygų pavadinimus ant stalo, o tada pasilenkė virš jo užrašų. Pirštu perbraukė per raides, lyg tikėdamasi kažką pajusti ir keistai sukrizeno.*
Gabriel
Re: Restaurant
Buvo išrašytos įvairios citatos iš grožinės literatūros knygų. Kitame lapelyje buvo pažymėti knygų puslapiai, kuriuose turbūt buvo kažkas svarbaus vaikinui.
Captain
Re: Restaurant
*Pati sau patyliukais krizeno toliau skaitydama užrašus ir visai pamiršdama savo problemas.*
Gabriel
Re: Restaurant
Netrukus Ren atnešė Violetai arbatos.
-Tikiuosi žalia arbata tiks.
Nusišypsojęs pasakė merginai ir padėjo puodelį su arbata ant stalo prie Violetos.
-Atnešiau ir užkandžių.
Padėjo lėkštutę, į kurią buvo sukrauti profesionaliai paruošti įvairiausi sumuštiniai ir sausainiai.
-Tikiuosi žalia arbata tiks.
Nusišypsojęs pasakė merginai ir padėjo puodelį su arbata ant stalo prie Violetos.
-Atnešiau ir užkandžių.
Padėjo lėkštutę, į kurią buvo sukrauti profesionaliai paruošti įvairiausi sumuštiniai ir sausainiai.
Captain
Re: Restaurant
-Ah!
*Staigiai atsitraukė nuo Ren užrašų išrausdama. Tada išpūtusi akis nužiūrėjo visus užkandžius.*
-Thanks
*Lyg niekur nieko įsimetė vieną užkandėlę burnon ir kramtydama įniko į kompiuterį. Bežiūrėdama vaizdus, gurkštelėjo arbatos. Žalia arbata visada jai primindavo žuvies skonį, bet stengėsi nesusiraukti.*
-Ren.. o kas nutiko tiems kurie buvo atvykę apiplėšti restorano?
*Žiūrėjo tiesiai į monitorių*
*Staigiai atsitraukė nuo Ren užrašų išrausdama. Tada išpūtusi akis nužiūrėjo visus užkandžius.*
-Thanks
*Lyg niekur nieko įsimetė vieną užkandėlę burnon ir kramtydama įniko į kompiuterį. Bežiūrėdama vaizdus, gurkštelėjo arbatos. Žalia arbata visada jai primindavo žuvies skonį, bet stengėsi nesusiraukti.*
-Ren.. o kas nutiko tiems kurie buvo atvykę apiplėšti restorano?
*Žiūrėjo tiesiai į monitorių*
Gabriel
Re: Restaurant
*Atsiduso. Nusiėmė kepurę ir ją padėjusi ant stalo, pavėlė sau plaukus.*
-Manau ne nuo to pradėjau... pirmiau reikia man išsiaiškinti kodėl jie taip sugalvojo ar kas juos pasiuntė
-Manau ne nuo to pradėjau... pirmiau reikia man išsiaiškinti kodėl jie taip sugalvojo ar kas juos pasiuntė
Gabriel
Puslapis 6 iš 9 • 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9
Puslapis 6 iš 9
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
|
|