I Fix Your Shit

Atokiau nuo miesto, erdvesnėje vietoje galima rasti nedidelį iš visokio šlamšto pastatytą namelį su pusiau šviečiančiu neoniniu užrašu "I Fix Your Shit". Šalia namelio stovi pastatyti keli erdvėlaiviai. Vietiniams ši vieta yra žinoma kaip erdvėlaivių ir kitų transporto priemonių taisykla.


Erdvėlaivių Taisymas
100% SP - 50 orb

Erdvėlaivių Modifikavimas (Upgrade)
Kiekvieną kartą keliami atributai sumuojasi.

+100 DMG - 350 orb
+50 DEF - 200 orb
+100 SP - 150 orb

...

I Fix Your Shit buvo prie lūšnynų besiderinantis, tačiau kiek didesnis pastatas atokiau miesto. Už pastato buvo matyti keli ne kokios būklės erdvėlaiviai ir visokios šiukšlės kaip metaliniai lakštai, įrankiai, prietaisai ir panašiai. Dirbtuvių vidus buvo erdvus. Tai buvo viena patalpa, iš kurios durys vedė į kitą pastato dalį, į kurią klientai nebuvo įleidžiami. Dirbtuvių viduje Leo pasitiko maža šviesiaplaukė mergaitė. Ant galvos ji buvo užsidėjusi secialius akinius (goggles).

Mergytė kuitėsi prie kažkokio roboto, junginėjo laidus, kol dėmesio neatitraukė svečias. Nežinodama ar turėtų pradėti pokalbį pirma, šviesiaplaukė mergaitė įsmeigė akis į klientą ir laukė, kol šis kažką pasakys.

Vos atidaręs duris Leo išvydo jauną mergaitę, kuri darbavosi prie kažkokio roboto. Vaikinas pažvelgė į ją, tačiau jo dėmesys greitai nukrypo kitur. Leonardas pradėjo grožėtis erdvia patalpa ir įvairiais dirbtuvės daiktais. Labiausiai už akies užkliuvo robotas, prie kurio ir kuitėsi mergaitė. O kaip norėtų pamatyti ką jis daro! Vaikino akys tiesiog užsižiebė iš smalsumo. Netrukus pasuko galvą į panelę, kuri į jį žiūrėjo. Tik tada vaikinas susiprato, jog įsiveržė į svetimą pastatą ir nė neprisistatė. Mergaitė Leonardui atrodė gan keistai. Suraukęs antakį vaikinas įsmeigė akis atgal į ją...
- Penkiolika? Ne... Gal dešimt? Hmm... Vienuolika? Ar dvylika? Ne! Vienuolika! Bet gal dvylika..? - garsiai susimąstė atrodė, kad iš jo ausų tuoj pradės rūkti dūmai.
- Ei, tu, kiek tau metų? - pasiteiravo mergaitės.

Leo bevaikštant ir besidairant po dirbtuves mergaitė nė akimirkai nenuleido nuo jo akių. Ką gali žinoti, gal sumąstys apiplėšti. Nebūtų pirmas kartas. Bet pasirodo vaikino dėmesys apsistojo ties ja ir jos amžiumi. Susidomėjusi mergaitė klausėsi jo spėlionių ir tylėjo, kol Leo galiausiai pats nepaklausė jos amžiaus.
-10.
Nenoriai atsakė, tačiau vos po akimirkos šovė geniali mintis. Juk savo amžių galėjo panaudoti tam, kad pasigirtų! Greit išsišiepusi ji parodė nebaigtą konstruoti robotą.
-Ir dirbu čia. Konstruoju robotus.
Mergytė plačiai išsišiepė labai savimi patenkinta. Ne kiekvienas dešimtmetis galėjo pasigirti tokiais dalykais.

Leo į mergaitės šypseną atsakė tuo pačiu. Vaikinas buvo nuoširdžiai nustebęs išgirdęs, kad ji viena pati čia dirba ir dar su robotais! Dar niekada nebuvo girdėjęs apie dešimtmečius inžinierius. Tai jam buvo naujiena. Priėjęs arčiau mergaitės jis pasuko galvą prie jos konstruojamo roboto ir parodė į jį pirštu.
- Oho! Ką šitas robotas daro?
Leonardui buvo labai įdomu sužinoti jo atliekamas funkcijas. Gi kokiam vaikinui nepatiktų robotai, o ypač jei jie geba atlikti kokius nors triukus arba kautis!
- O! Beje, aš Leo, - ištiesė dešinįjį delną, kad pasisveikinti.

Vaikinas vis dairėsi, lyg kažko būtų ieškojęs, tačiau mergaitei jis nepasirodė piktybinis. Žinoma žvilgsnio nuo jo nenuleido.
-Šis robotas tvarkys dirbtuves.
Mergytė atsakė į Leo klausimą ir žvilgtelėjo į savo robotuką.
-Reikia pradėti nuo paprastų dalykų, bet kad jie turėtų praktinės naudos.
Pagyrūniškai pridėjo norėdama pasirodyti protingesnė ir labiau subrendusi, negu buvo.
-Mano vardas Eva.
Pasakė ir su šypsena veide atkišo Leo ranką. Tačiau vaikinui nespėjus jos paspausti, mergaitė greitai patraukė ranką, pasivalė į savo vienu dydžiu per dideles kelnes ir vėl pakėlė.

Vaikinas jau ruošėsi paspausti mergaitės ištiestą ranką, tačiau nespėjo to padaryti. Pasirodo ji norėjo ją nusivalyti. Žinoma, Leonardui nelabai rūpėjo kokios purvinos buvo mergaitės rankos, tačiau jos poelgis buvo mandagus. Leo tvirtai vyriškai paspaudė dar kartą ištiestą jos ranką, nusišypsojo ir pasuko akis į robotą.
- Mat kaip! Naudingas daikčiukas, - linksėjo galvą vaikinas, tarsi norėdamas parodyti, jog supranta ką ta "praktinė nauda" reiškia. Tik staiga prisiminė, ko čia jis išvis atėjo. Leonardas įsmigo į savo išmaniąją apyrankę ir šįkart daug greičiau susirado informaciją apie savo taikinį mat jau buvo išsisaugojęs. Nusiėmęs apyrankę atkišo ją mergaitei prieš akis.
- Sakyk, Eva, gal žinai, kur rasti šį nusikaltelį?
Apyrankėj buvo pavaizduota Laurus de Gonth nuotrauka, o po apačią parašytas ir jo vardas kartu su jo bounty kaina.

Eva žvilgtelėjo į Leo apyrankę. Akys išsiplėtė. Mergaitė dar nebuvo mačiusi tokio daikčiuko. Ji pradėjo žiūrėti ne tiek į rodomą vyro nuotrauką, bet analizuoti pačią apyrankę, jos formą, kaip užsikabina ant rankos, kokias funkcijas turi. Jau kai ėmė kilti rankos pačiupinėti to daikto staiga Eva susivokė, jog tai ne jos ir apskritai ji turėjo žiūrėti į nuotrauką, nes Leo laukė atsakymo. Kiek išraudusi ji žvilgtelėjo į nuotrauką ir pakreipė galvą.
-Nežinau kas jis toks, nesu jo mačiusi. Jis iš viso čia?
Mergaitė pakėlė akis į vaikiną, pasikrapščiusi skruostą atsistojo ir nubėgo iki gerai apibraižyto darbinio stalo. Iš stalčiuko išsitraukusi elektroninę kortelę padavė ją Leo.
-Čia yra Ryder Elden kontaktai. Nežinau ar jis mieste, ar išvykęs, bet jis turbūt tau labiau galės padėti.

-- Po kurio laiko --

Į dirbtuves atėjo Pepper kartu su Mein.

Pepper Canty:

Tuo metu dirbtuvėse šnekučiavosi mažoji mechaniko padėjėja Eva su lankytoju Leo.

Eva Russ:

-Yo, Eva, kur Cid? Turiu reikalų.
Raudonplaukė mergina prakalbo drąsiai, matomai ji buvo pažįstama su šviesiaplauke mergaite. Eva žvilgtelėjo į Leo, su kuriuo tuo metu turėjo reikalų.
-Palauk, aš tuoj grįšiu. Beje ši mergina tau gali padėti.
Mirktelėjusi vaikinui mergytė nubėgo link durų į tolimesnias pastato patalpas ir dingo už jų. Po kelių minučių pro duris įžengė Eva kartu su seniu mechaniku.

Pamatęs Pepper mechanikas priėjo prie jos ir pasisveikino.
-Kokie vėjai tave čia atpūtė?
-Klausyk, reikia, kad suremontuotum jo erdvėlaivį. Na ir užpiltum kuro bent vienai kelionei. Dalių parūpinsiu aš, tik sakyk ko reikia.
Senis žvilgtelėjo į Mein ir pasikrapštė savo žilą galvą.
-O kur tas erdvėlaivis dabar?
Pepper į šį klausimą atsakyti nebegalėjo. Ji tik klausiamai pasisuko į Mein.
-Jeigu atgabensi erdvėlaivį prie dirbtuvių, aš jį pažiūrėsiu.
Pratęsė kalbą mechanikas žiūrėdamas į Mein, o po to pasisuko atgal į Pepper.
-Neįprasta, kad užsiimtum labdara.
-Ne ne, jis tai užsidirbo. Čia ne už dyką.
Mergina nusijuokė.

Išgirdęs mergaitės atsakymą Leo įkišo ranką po šiaudine skrybele ir pasikasė pakaušį.
- Gaila. Esu tikras, kad jis turėtų kažkur šitoj dykumoj būti. Hmm...
Staiga į rankas gavo elektroninę kortelę su kažkieno kontaktais. Vaikino veide pasirodė šypsena. Jis pasuko akis atgal į Eva ir padėkojo. Tada pažvelgė į savo susisiekimo prietaisą ir pradėjo kažką maigyti. Išsisaugojęs Ryder Elden kontaktus prietaise Leo kortelę įsikišo į kišenę, o patį prietaisą užsidėjo ant rankos. Tuo tarpu į dirbtuves atėjo nematyti žmonės. Viena raudonplaukė atrodė pažinojo Evą bent jau taip buvo galima suprasti iš jos bendravimo. Mergaitei išėjus kažkieno pakviesti Leo pasuko akis į Pepper. Lėtais žingsniais priėjo arčiau jos. Apyrankėj dar kartą susirado Laurus atvaizdą ir parodė jį merginai.
- Labas, Eva sakė gali pagelbėti, gal žinai, kur rasti šį blogiuką?

Susikišęs rankas į kišenes, atpėdino Pepper iš paskos. Pasyviu žvilgsniu spoksojo į besišnekančias personas. Ilgai nereikėjo laukti, kol gysla raudonplaukio kaktoje vėl "pražydo".
- Kokiai vienai pusei!? Tarėmės pilną baką!
Pertraukė Pepper, bet pastaroji neatrodė linkusi į diskusijas. Caktelėjo liežuviu, sunėrė rankas ant krutinės ir leido susirinkusiems toliau kalbėti.
- Jis čia paliktas. In the back.
Nykščiu parodė sau už nugaros. 
- Iš čia juk jį ir įsigyjau.

Pepper atsisuko į Mein šiam pasiskundus dėl kuro.
-You heard him.
Tepasakė mechanikui su šypsenėle veide ir nusisuko į Leo, kuris atrodė turėjo jai ką parodyti. Raudonplaukė žvilgtelėjo į vaikino apyrankę ir joje rodomą nuotrauką. Per ilgai nespoksojusi raudonplaukė pakėlė akis į nepažįstamąjį.
-Mačiau jį slampinėjantį po miestą. Jis čia labai išsiskiria su savo prabangiu garderobu. O tu...? Aaaa.
Pepper norėjo kažko klausti, tačiau taip ir nepabaigė sakinio, mat suprato kodėl vaikinas teiravosi šio žmogaus. Jis gi buvo ieškomas nusikaltėlis. Plačiau nusišypsojusi raudonplaukė nužiūrėjo vaikiną su dideliu kardu nuo galvos iki kojų ir tarė:
-Luktelk minutę.
Tai pasakiusi išsitraukė savo susisiekimo prietaisą ir suspaudžiusi kelias komandas laukė. Po gal dviejų-trijų minučių prietaiso led indikatoriai sušvietė pranešdami apie kažkokį informacijos gavimą. Pepper žvilgtelėjo į susisiekimo prietaiso ekraną ir kažką perskaičiusi pakėlė žvilgsnį į Leo.
-Laurus de Gonth šiuo metu yra mieste, prie baro. Emm, ta vieta randasi netoli elektros bokšto, šiaurinėje miesto dalyje. Sekmės~
Pepper mirktelėjo vaikinui. Tuo tarpu mechanikas kartu su Mein išėjo į lauką, kad raudonplaukis galėtų parodyti savo erdvėlaivį. Cid apžiūrėjo laivą iš išorės, trumpai pasikrapštė prie kelių valdymo panelių uždengtų apsauginiais metalo lakštais. Ne kiekvienas pilotas žinojo apie šiuos dalykus. Tada senis įlipo į laivo vidų ir greitai peržvelgė situaciją ten. Praėjus dešimčiai minučių vyras išlindo lauk ir grįžo prie užsakovo.
-Na, sutaisyti šį laivą prireiks mažiausiai savaitės. Patogumų viduje nebus, bet jis skris, tą galiu patvirtinti.

Vaikino akys nušvito išgirdus, kad mergina jo ieškomą nusikaltelį matė. Ir net pasakė jo buvimo vietą!
- Labai jums ačiū, - nutaisęs plačią šypseną nusprendė mandagiai padėkoti bei nusilenkė 45 laipsnių kampu. Tačiau kardo svoris buvo per sunkus, kad Leo jį išlaikytų pasilenkęs, tad veidu tėškėsi į grindis. Tai nebuvo pirmas kartas kada vaikinas nuvirto savo kardo dėka. Abiem rankom pasiremdamas į dešinį kelį Leonardas pakilo nuo žemės, pasikasė savo nosį ir nieko daugiau nesakydamas išėjo pro duris. Vaikinas buvo toks pasiryžęs surasti nusikaltelį, kad net pamiršo palaukti Evos, jog galėtų su ja atsisveikinti. Palikęs I Fix Your Shit dirbtuves Leo nupėdino atgal į miestą.

Raudonplaukis žinojo jog teks laukti, tačiau tikėjosi nedaugiau dviejų dienų.
- Tsk..
Caktelėjo liežuviu prikasdamas lūpą. Sunėrė rankas ant krutinės ir įsispokosjo į žemę. Nenorėjo daugiau dirbti, šioje pamirštoje planetoje, bet maistas savaitei ant medžių nedygsta. Na bent čia..
- Kaip nors..
Sumurmėjo sau po nosimi ir vėl pakėlė akis į senį.
- Kuo greičiau - tuo geriau. Ateisiu dėl visa ko patikrinti kas kelias dienas.


Po šešių dienų, Mein apdovanojo senį trečiuoju savo apsilankymu ir buvo maloniai nustebintas. Erdvėlaivis buvo baigtas. Nors iš išorės, metalo krūva nelabai pasikeitė, bet į ją raudonplaukis dabar žiūrėjo spindinčiomis akymis.
- She's perfect.
Nutraukė bepradedantį murmėti senį. Teliko nugabenti jį į landing site. Pakalbėjęs su seniu, išsiprašė paskutinės paslaugos ir atsidūrė Landing site.

Nerangiai viena ranka valdydamas erdvėlaivį vinguriavo tai į vieną pusę, tai į kitą, kol galiausiai trenkėsi su savo Croyler ant minkšto smėlio pagrindo gal dvidešimt metrų nuo dirbtuvių pastato. Gražiai nusileisti nesugebėjo padėti net įdiegta autopiloto funkcija, kurios AI taisydavo ir prižiūrėdavo valdančiojo žmogaus greitį, trajektoriją ir kitus gyvybiškai svarbius procesus vairuojant kosminį laivą. Užgesinęs variklį Leonard spirdamas koja atidarė erdvėlaivio liuką ir iššoko juokdamasis.
- EEEEVVVAAAA! - šaukdamas mergaitės vardą sutvarstytas vaikinas pradėjo bėgti link dirbtuvių lūšnos. Netrukus pasiekė ir duris, todėl nieko nelaukdamas, nė nepažvelgęs ar atidaryta, įsibrovė į pastato vidų.
- Padėk, Eva! - su šypsniu veide vos įžengęs žingsnį pradėjo prašyti.

Įžengęs į dirbtuves Leo atsidūrė dar viename chaose. Dirbtuvėse sukosi Eva ir Cid bei keli anksčiau nematyti veidai. Kiekvienas buvo apsikrovęs ne vienu darbu ir viską stengėsi atlikti kuo greičiau. Vaikinas pamatė įvairios erdvėlaiviams skirtos technikos, dauguma jos buvo susijusios su transporto ginkluote. Ne veltui, juk vyko karas. Kažkur ant lentynos dėmesį traukė ir nedidelis permatomas buteliukas, kuriame švietė šviesiai mėlyna šviesa.

Į dirbtuves įsiveržusį vaikiną darbuotojai atkreipė dėmesį tik dėl jo garsaus klyksmo ir Evos vardo paminėjimo. Laimei, tiek mergaitė, tiek mechanikas juodaplaukį karį atpažino, bet nei vienas nepriėjo pasiteirauti kokios pagalbos šis prašėsi. Nors visi buvo užsiėmę, mergaitė vis gi pasisveikino su jaunuoliu.
-Labas, Leo. Kaip matai, šiandien mes labai užsiėmę.

Užbaigęs sakinį pažvelgė į vyraujančią maišatį dirbtuvėse. Visi buvo kažkuo užsiėmę ir negalėjo skirti Leonardui daug laiko. Pasukdamas akis į besimėtančią karinę techniką, į Cid, į Evą ir į lentynas, jaunuolis suprato, jog šie mechanikai dabar kažką įnirtingai konstruoja. Sekundėlę akis patraukė ir mėlynas buteliukas styrojantis ant lentynos, pakreipęs galvą pridėjo pirštą prie lūpos ir garsiai pagalvojo:
- Maistas?
Bet jo dėmesys buvo staigiai nutrauktas Evos atsakymo.
- Eva, aš noriu susprogdinti tą kvailą laivą skraidantį virš lūšnyno! Žinau, jog moki konstruoti robotus, man reikia ginklo erdvėlaiviui! Maldauju, padarysiu bet ką~
Pribėgęs prie Evos pradėjo prašyti. Leo akys spindėjo nuoširdumu, tačiau jo savimi pasitikinti padūkėliška šypsena nekantriai laukė, kol galės pulti į kovą.

Su karu nesusijęs Leonardo komentaras taip ir liko niekieno neišgirstas, mat visi dirbtuvių darbuotojai įnirtingai stengėsi padaryti kuo daugiau darbų, kuo greičiau. Tačiau juodaplaukiui parodžius entuziazmą apginti miestą kartu garsiau suskambėjo ir jo balsas. Eva net pakėlė akis pašnekovą.
-O tu bent erdvėlaivį turi?
Nutaikiusi skeptišką žvilgsnį į vyruką šviesiaplaukė mergaitė tyliai atsiduso. Jų pokalbį nugirdęs senis Cid priėjo arčiau.
-Visus geriausius ginklus jau išdalinome kovojantiems. Matei kas vyksta lūšnynuose... Bet!
Senis pamojo ranka nurodydamas Leo sekti iš paskos.
-Ką tik baigiau taisyti vieną ginklą. Jis neturi daug galios, bet paleis daugiau šūvių. Kur tavo erdvėlaivis?
Vyras nusivedė vaikiną prie didelio erdvėlaiviui skirto ginklo, aplink kurį buvo pristatyta stalų su kompiuterine įranga bei įvairiais įrankiais.

- Žinoma turiu, man tik reikia ginklo! - sukikeno jaunuolis atsakydamas į Evos klausimą, - prašau Eva!
Leo buvo pasiryžęs atlikti bet kokį darbą, jog tik gautų ginklą erdvėlaiviui, tačiau netrukus išgirdo Cid balsą. Pasukęs galvą pradėjo įdėmiai klausytis senio pasiūlymo, o nusekęs paskui išvydo ir patį ginklą. Vaikino akys nušvito. Šypsnis pakilo tik dar aukščiau. Ne dažnai tenka grožėtis erdvėlaivių karinėmis technologijomis iš tiek arti, o ir šiaip, tokie įrankiai Leonardui atrodė neapsakomai kietai.
- Jis tobulas! Ačiū, senoli - keletą kartų judančia ranka patapšnojęs per ginklą atsisuko į Cid, tarsi norėdamas jį apkabinti - mano erdvėlaivis čia pat lauke, prie dirbtuvių. Galime eiti!

Eva akimis nusekė vyrus, bet per daug į juos nespoksodama sugrįžo prie savo darbų. Viena ausimi vis tik bandė išgirsti ką senelis Cid sugalvojo. Tuo tarpu gavęs atsakymas mechanikas pagriebė pultelį nuo artimesnio stalo ir suspaudė kelis mygtukus.
-Negaiškime laiko. Pasistengsiu tau suteikti visą pagalbą, kad tik išsprogdintum The Deadly Swords karių užpakalius.
Surauktais antakiais ir rimta mina vyras pasisuko į šoną, kur pro duris įvažiavo du dideli robotai. Cid pasitraukė kartu pasivesdamas ir Leo iš kelio. Robotai apsupo didelį ginklą ir ėmė jį kelti. Plonos jų konstrukcijos pasirodo buvo labai patvarios ir puikiai išlaikė didelį svorį.
-Eva, eime.
Vyras paėmė nedidelį kompiuteriuką nuo stalo ir kelis kabelius.
-Rodyk kelią.
Atsisukęs į Leo pasakė Cid ir pajudėjo išėjimo link.

- Man tu patinki, senoli, - garsiai nusikvatojęs susiėmė už skrybėlės. O tada pasuko akis į atvažiuojančius robotus pagalbininkus, kurie pakėlė ginklą į viršų.
- Wow! Jie juda! - žibančiomis akimis žavėjosi robotų konstrukcija, bet netrukus atsitokėjo ir suraukęs antakį keletą kartų palinksėjo galva - Ah.. Taip! Negaiškime laiko.
Pasukęs link durų pradėjo vesti darbuotojus. Giliai vidujė jautėsi pasiryžęs kovai, Leonardas buvo net visai pamiršęs apie savo sulūžusią prie metalinio strypo sutvarstytą dešiniąją ranką ir bintu apvyniotas žaizdas, kurias patyrė kovoje prieš Laurus. Dabar vaikino galvoje svarbu buvo tik vieną - tučtuojau sėsti už vairo ir skrieti į lūšnyną. Eidamas net sukikeno iš nekantravimo.

Išėjus iš dirbtuvių, kiek tolėliau, gal už 20 metrų buvo galima pastebėti gana didoką geltoną erdvėlaivį stovintį ant smėlėto pagrindo.



Tai buvo Leo erdvėlaivis vardu - Croyler. Vietose kiek aprūdijęs, nubraižytas, tačiau pagamintas iš pakankamai patvaraus metalo, kuris įstengė atlaikyti neatsargias vaikio vairavimo manieras. Parodęs pirštu į tolumoje stovintį laivą juodaplaukis šyptelėjo:
- Štai ten, mano Croyler.

Mechaniko paliepta Eva greitai paleido viską ka turėjo iš rankų ir nuskuodė paskui vyrus laukan. Robotai pasekė iš paskos lėtai išveždami didelį erdvėlaivio ginklą pro erdvų galinį dirbtuvių išėjimą skirtą erdvėlaivių dalims gabenti. Kol porelė sekė Leo jo transporto link, prie grupelės pribėgo vietinis Metalinės Dykumos gyventojas. Juos buvo galima aiškiai atskirti jau vien iš išvaizdos, ypač aprangos. Vyras atrodė sužeistas ir pavargęs, jo veide vyravo desperatiška mina.
-Blogos žinios!
Iš tolo bandė perspėti kitus. Pasiekęs trijulę leido akimirką sau atsikvėpti ir pabandė paaiškinti situaciją skubančiu balsu.
-Kirminas. Buvo pastebėtas netoliese. Keliauja šia kryptimi!
Cid ir Eva sustingo išgirdę žinią.
-Kaip toli?
-Turime mažai laiko pasiruošti. Reikia vykti dabar. Turiu erdvėlaivį, bet neišgyvensiu kelionės.
Vyras kalbėjo padususiu balsu. Jo kūnas svirduliavo, o iš žaizdų nenustojo bėgti kraujas.
-Negerai...
Tarė Cid ir pažvelgė į Evą, o po to į Leo.
-Jeigu tas dykumos kirminas mus pasieks, viskas baigta.

Event 'I Fix Your Shit iškilo grėsmė!'

Kelionė link Croyler staiga buvo nutraukta sužeisto, išvargusio lušnų gyventojo, kuris parbėgo atnešti galimai svarbią žinią. Nesupratęs kas vyksta Leonardas stabtelėjo ir pradėjo klausytis kalbų, jog juos planuoja užpulti kažkoks kirminas...
- Kirminas? - nutaisęs kvailą snukutį pakreipė galvą į susirūpinusį senolį bei Evą. Vaikis savo galvoje įsivaizdavo mažą slieką šliaužiojanti po dirvožemį, todėl nė nenutuokė, kas čia tokio pavojingo.
- Ė, kodėl jūs bijot mažų kirmelių? - kairiąja ranką pakrapštęs pakaušį pasiteiravo savo pagalbininkų.

Leo pareiškimas atkreipė visos kompanijos dėmesį. Jų nuostabos apimti žvilgsniai susmigo į vaikiną.
-Jis turbūt ne vietinis.
Prakalbo sužeistas vyras. Bet Cid neskubėjo su juo sutikti.
-Bet jis ruošiasi aukoti savo gyvybę dėl šios suskretusios vietos.
Atkirto senis mechanikas. Eva tuo tarpu žiūrėjo tai į besiginčijančius vyrus, tai į Leo. Prisidengė veidą pajausdama svetimą gėdą.
-Ei, Leo.
Galiausiai mergaitė kreipėsi į juodaplaukį.
-Kaip yra? Tu nesi vietinis? Ir vis tiek velsiesi į karą?
Nors klausinėjo, bet žiūrint į Evos akis buvo galima pagalvoti, jog ji atsakymus jau žinojo. Ji žiūrėjo į Leo su šiokia tokia džiaugsmo užuomina ir pagarba.

Vis dar kvaila veido mina dirstė akis į senolį, į Evą, į sužeistąjį, bandydamas suprasti, ką jie bando pasakyti. Nors ir laukė atsakymo apie kažkokius kirminus, kalba pasisuko ties karo. Pakreipęs galvą į jį besikreipiančią mergaitę vaikis išklausė jos klausimų.
- Veltis į karą? - šyptelėjo, - Į jokį karą aš veltis nesiruošiu, aš tik noriu išsprogdinti užpakalį tam erdvėlaiviui virš lūšnyno, - nusijuokė susiimdamas už liemens.
Leo tikslai buvo paprasti ir tiesmukiški. Jis nė nežinojo, kodėl vyksta karas, kuri pusė yra bloga, ar gera, tačiau tai jam nelabai ir rūpėjo.
- O tai kaip čia bus su tais sliekais? - prisiminęs savo klausimą dar kartą pasiteiravo aplinkinių.

Evą šokiravo Leo atsakymas, tad mergaitė kelioms minutėms liko tylėti. Tuo tarpu Cid neketino stoviniuoti vietoje ir laukti. Rūpėjo juodaplaukiui karas ar ne, jis vis tiek ruošėsi į jį veltis, o to užteko. Visa kita nebuvo svarbu. Bet kokia pagalba šiuo atveju buvo svarbi.
-Darom taip.
Prakalbo mechanikas griežtu tonu.
-Leo, taip? Moki pilotuoti, lipk į jo erdvėlaivį.
Vyras parodė į sužeistąjį, o po to į tolėliau už nugaros stovėjusį transportą. Truputi apdaužytas, labai paprastas, bet veikė.
-Tau reikės nukreipti kirmino dėmesį ir nukreiptį jo judesį kita kryptimi. Toliau nuo dirbtuvių ir miesto. Juos traukia metalas, tad kuo didesnis metalo kiekis pasimaišys jo kelyje, tuo geriau. Su erdvėlaiviu turėtum sugebėti nuo jo pabėgti. Na, tai vis tiek pavojinga. Stenkis nesilaikyti per daug arti žemės. Nukreipus jo judėjimo krytį tau reikės pabėgti. Na, viskas priklausys nuo tavo pilotavimo.
Vyras išdėstė planą Leo.
-Per tą laiką mes su Eva įmontuosime ginklą į tavo erdvėlaivį. Kai sugrįši, tikiuosi sugrįši, jis bus paruoštas ir galėsi keliauti sprogdinti užpuolikų laivo.