I Fix Your Shit

Vaikis sekundėlę susirūpino žvelgdamas į apstulbusios Evos veidą, tačiau nespėjus toliau pratarti nė žodžio, išgirdo Cid kreipimąsi.
- Hm? - pasuko akis į savo planą ketinantį išdėstyti senolį.
Nors klausėsi įdėmiai ir vis linkčiojo galvą mėgindamas parodyti, jog viską supranta, informacijos buvo pakankamai daug, jog jį įsiskverbtų pro vieną vaikino ausį, tačiau tučtuojau išeitų pro kitą.
- Gerai... Skristi. Nukreipti dėmesį, - garsiai sau pasisakė Leo mėgindamas nepamiršti, o tada pasuko bėgti link sužeistojo erdvėlaivio.
- Ei! O į kurią pusę man skristi?! - priartėjęs dar prieš įlipant sušuko paskutinį klausimą. Trumpam luktelėjo atsakymo, tačiau per ilgai neužsistovėjo. Kaire ranka atidaręs erdvėlaivio liuką, įžengė į jo vidų ir staigiai krito ant vairuotojo sėdynės. Vis dar nenutuokdamas, kas jo laukia, tačiau nusprendęs pasitikėti senolio nurodymais, juodaplaukis užvedė erdvėlaivio variklį ir pamažu pradėjo kilti oran. Pakilimas buvo gan kreivokas mat pilotuoti Leonardas galėjo tik su viena, kol kas nelūžusia, kairiąja ranka, todėl ir pats laivo korpusas buvo nerangiai pakrypęs į kairę. Visgi pagaliau pakankamai atitolus nuo žemės jaunuolis sugebėjo ištiesinti vairą ir dabar laivas kabėjo tiesiai virš pagalbininkų galvų.
- Kirmine, aš parskrendu, - sukikeno žiūrėdamas į atvirą horizontą pro erdvėlaivio langą.

Išaiškinęs planą Cid žiūrėjo į Leo, kuris atrodė, jog gaudėsi situacijoje. Mechanikas, Eva ir sužeistasis vyras nulydėjo nubėgantį vaikiną akimis.
-Sekmės!
Suriko erdvėlaivio savininkas. Juodaplaukiui pasitikslinus, į kurią pusę skristi, Cid iškėlė ranką ir labai demonstratyviai parodė kryptį.
-Į rytus!
Atšaukė vaikinui atgal ir šis tuoj pat pradingo erdvėlaivio viduje. Kol Leo įjunginėjo variklius, mechanikas su komanda ėmėsi darbų. Kiekviena minutė reiškė prarastas gyvybes, tad reikėjo veikti greitai. Robotų pagalba ginklas buvo užkeltas ant erdvėlaivio. Mechanikas ėmėsi tvirtinti jo prie erdvėlaivio. Tuo tarpu Eva įsiropštė į transporto vidų ir prijungė savo kompiuteriuką prie sistemų.

Leo veiksmas persikelia į dykumą.

Grįžta iš dykumos.

Įlipęs į Ryder erdvėlaivį ištroškęs vaikis pagaliau gavo tai, ko labiausiai šiuo metu troško - vandens! Čiupęs už gertuvės pridėjo ją prie lūpų ir gerais gurkšniais pradėjo ryti šį gyvybiškai svarbų skystį. Užbaigęs gerti gerai atsiduso ir pažvelgė į variklį vedantį vyriškį. Netrukus laivas pakilo į orą, o praradęs pusiausvyrą jaunuolis vos nenukrito veidu ant grindų. Panašu, jog į dirbtuves atgal reikėjo skubėti, nes ilgaplaukis gelbėtojas buvo pasiryžęs užbaigti šį karą, tai supratęs Leo pamažu prisitraukė prie laisvos kėdės ir užsisegė diržą.
- Mačiau kažkokį kvailą erdvėlaivį virš lūšnyno, aš irgi planuoju juos sutriuškinti, - nusijuokė pritardamas Ryder planams.
- Įdomu ar Eva ir senolis jau baigė taisyti ginklą prie mano erdvėlaivio... - gerai atsilošęs garsiai susimąstė. Atrodė tarsi kalbėtų su savimi, bet mintyse jau galėjo įsivaizduoti savo užturbintą Croylerį. Nekantraudamas žiūrėjo pro langą ir laukė, kol išvys dirbtuves.

-Buvo užfiksuotas tik vienas erdvėlaivis. Bet jis stiprus. Iš jo taip pat išlipę keli priešų kariai žudo nieko dėtus gyventojus.
Beskrendant Ryder paaiškino situaciją Leo.
-Džiugu, kad ir tu imiesi veiksmo. Tikiu, kad mums pavyks juos sustabdyti. Pasigailės, kad čia atvyko.
Vyras šyptelėjo pašnekovui. Netrukus erdvėlaivis pasiekė dirbtuves ir nusileido šalia juodaplaukiui gerai atpažįstamo transporto. Prie jo vis dar stovėjo Cid su dviem robotais. Ginklas jau buvo pritvirtintas prie erdvėlaivio. Ryder išjungė savo laivo variklius ir iššoko laukan.
-Cid, neturiu energijos. Reikia pasikrauti kuo greičiau.
Vyras iš karto ėjo prie reikalo lyg visai pamiršęs, jog su juo atskrido ir Leo. Mechanikas nurodė rudaplaukiui kryptį ir šis nužingsniavo kur nurodyta. Cid nusuko žvilgsnį į beartėjantį juodaplaukį, kuris išlipo iš Ryder erdvėlaivio minute vėliau.
-Džiugu matyti tave gyvą, vaiki. Kokia situacija su kirminu?

Event "I Fix Your Shit iškilo grėsmė!" Complete! Leo ridena [Reward dice].

- Deadly Swords, huh... - vis dar patogiai atsilošęs ant keleivinės kedės įsiminė jų vardą. Organizacijos pavadinimas tikrai buvo girdėtas, bet anksčiau vaikiui niekad nerūpėjo jo įsiminti. Galiausiai pro langą išvydo dirbtuves, tai pertraukė gilėjantį susimąstymą ir susijaudinęs jaunuolis pašoko iš patogios pozicijos nekantriai laukdamas, kol erdvėlaivis prisišvartuos prie žemės. Pilotui iššokus iš erdvėlaivio, paskui jį striktelėjo ir Leo žvalgydamasis į horizontą. Akimis ganėsi ieškodamas savo Croylerio, o šį suradęs pamatė ir naują ginklą prikabintą prie erdvėlaivio!
- EVAA!! SENOOOLIII!!! - juokdamasis pribėgo arčiau, - Ginklas atrodo nuostabiai!
Negalėjo net nutraukti akių nuo savo erdvėlaivio, juodaplaukio balsas buvo kupinas džiaugsmo. Patenkintas pasuko akis atgal į Cid, kuris teiravosi apie kirminą.
- Kodėl nesakei, jog tie kirminai tokie milžiniški?! - surūgusiu veidu papriekaištavo, bet pykčio balse nelaikė, anaiptol, Leonardui buvo smagu pasakoti istoriją, - Nepatikėsi, kai sprukau nuo kirmino išlindo dar vienas! Ir staiga buvau apsuptas! Ir jau galvojau, kad mirsiu! Bet jie rėžėsi vienas į kitą ir išsitaškė į šipulius! - garsiai nusikvatojo pasakodamas savo nuotykius, - Ir tada... Tada galvojau pareisiu pėsčiom, nes erdvėlaivis buvo sulamdytas... Bet jau buvau nuskridęs labai toli ir pasiklydau dykumoj! Ir mane išgelbėjo Ryder! - parodė pirštu į einantį vyrą.
- O beje... Kur Eva? Jei ne ji, turbūt jau būčiau miręs, - susiėmęs už skrybelės dar kartą garsiai nusijuokė prisimindamas save gulintį dykumoje.

The member 'Leo' has done the following action : Dice roll

---

'Reward' :

Mechanikas nustebo išgirdęs Leo šauksmą šiam beatbėgant erdvėlaivio link. Vyras stebėjo patenkintą ir entuziazmo pilną jaunuolį šiam bepasakojant apie savo nuotykius ir situaciją su dykumos kirminais. Pasakojimas labai nustebino senolį, tačiau giliai širdyje lyg akmuo nukrito sužinojus, jog dirbtuvės vėl galės susikoncentruoti į pagalbą kare.
-Aš tave perspėjau laikytis aukščiau nuo žemės.
Pakomentavo senis, bet tuoj pat temą ir užbaigė, nes nebuvo laiko delsimui.
-Primontavome ginklą prie tavo erdvėlaivio. Jis paruoštas naudojimui.
Vyrui bekalbant iš Croyler išlipo mažytė šviesiaplaukė mergaitė. Pastebėjusi vykusį pokalbį, iš karto prisistatė.
-Leo, kas ten per vyras tavo erdvėlaivyje?

Leo gauna ginklą erdvėlaiviui: +100 DMG, +1 Dice Roll.

Į Cid atsaką Leo neturėjo atsakymo. Perspėjo..? Kada perspėjo? Vis dar laikydamasis už skrybėlės kvailu snukučiu styrodamas į senolį palenkė galvą. Šiek tiek paspoksojo, o tada tiesiog nusikvatojo nieko daugiau nepridurdamas. Netrukus iš Croyler išlipo ir Eva, kurią jaunuolis labai nudžiugo išvydęs.
- Eva! - ignoruodamas klausimą greitu tempu pribėgęs pakėlę ją už pažastų į orą, keletą kartų apsisuko, o tada padėjo mergaitę atgal ant žemės, - Ačiū tau už Ryder kontaktus... Tu išgelbėjai man gyvybę! - nusikvatojo nuoširdžiai atsidėkodamas.
- Vyras..? - prisiminęs keistą klausimą bandė suprasti apie ką šviesiaplaukė šneka, - Ah... Taip! Ten Laurus, tas pats blogiukas, kurio ieškojau, kai pirmą kart atklydau čia... - aiškindamas situaciją susiėmė už smakro ir tuo pačiu susimąstė, ką su juo reikės daryti. Sugauti tai sugavo, bet kam jį atiduoti?
- Tik nežinau, kur man jį dėti. Tikiuosi jis dar nenukraujavo? - pasiteiravo prisiminęs, jog savo žaizdas sutvarstė, o apie kraujuojantį nusikaltėlį tai visai pamiršo.

-Whaaa!
Suriko Eva iš netikėtumo kai pribėgęs Leo ją staiga pakėlė nuo žemės ir apsuko. Mergaitė nebuvo pratusi prie tokio elgesio, ypač iš praktiškai nepažįstamo asmens. Bet vaikinas atrodė nuoširdus ir taipogi jau daug prisidėjo prie gyventojų gerovės. Būdama maža ir neturėdama daug patirties dešimtmetė buvo gan naivi, todėl jai viso to užteko, kad pasitikėtų keliautoju.
-Džiaugiuosi, kad galėjau padėti..?
Beveik klausiamu balsu atsakė Leo ir trumpai žvilgtelėjo į mechaniką pašnekovui per petį. Bet tuoj pat sugrįžo prie reikalų.
-Em, negaliu patikėti, kad tiek laiko išbuvau su pavojingu žmogumi vienoje vietoje.
Mergaitė atrodė gan įbauginta. Tačiau tuoj papurtė galvą ir grįžo prie pagrindinės temos.
-Prijungiau ginklą prie tavo erdvėlaivio sistemos. Galėsi jį valdyti per piloto valdymo panelę. Nereikės tam askiro žmogaus.
-Viskas paruošta, gali skristi.
Pritarė mechanikas įsikišdamas į pokalbį.
-Nėra ko gaišti. Žmonės miršta kiekviena minute.

Pagaliau padėkojęs abiems gelbėtojams vaikis galėjo tęsti savo velnišką planą - susprogdinti Deadly Swords erdvėlaivį. Nutaisęs savimi pasitikintį šypsnį net suspaudė kumštį nekantraudamas pulti į kovą. Išklausęs Evos paskutinio paaiškinimo linktelėjo galvą ir pasukęs kūną į senolį ir mergaitę nusprendė dar kartą nuoširdžiai padėkoti.
- Ačiū jums! - nusišypsojo, - Žinau, kad tie erdvėlaivio tipeliai kelia jums nerimą, todėl susprogdinęs jų laivą nusprendžiau tik dėl jūsų išskersti kiekvieną ant žemės likusį užpuoliką su savo Dragonslaye-
Pasižadėjo Leo tuo pačiu metu bandydamas apčiuopti prie nugaros pririštą kardą...
- ...savo Dragonslayer... - vis dar čiupinėdamas orą dar kartą pasikartojo vaikinas. Jis buvo tikras, jog jo nuostabusis galingasis kardas buvo pririštas prie nugaros... Bet jo nebuvo. Nors ir visą laiką vaikščiodamas jautėsi lengvas it pūkas, jam nė nekilo minties, kad neturi kardo. Leo buvo idiotas. Įnirtingai žvalgydamasis aplinkui jaunuolio veidas sukrito. Šypsena pavirto į nuostabą, o nuostaba į nerimą. Supratęs, kad pametė kardą vaikis išsprogusiomis akimis tiesiog rėkė:
- AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHH!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Atrodė, jog tučtuojau pradės piltis ašaros. Nieko nelaukdamas, nė neatsisveikindamas nubėgo į savo erdvėlaivį ir pradėjo raustis. Ant sofos pamatė surištą, sąmonės netekusį Laurus, bet į jį dėmesio nekreipė. Dabar juodaplaukis privalėjo surasti savo ginklą...
- Dragonslayer... Dragonslayer..! Kur tu?!
Kelias minutes kuitėsi po visą erdvėlaivį, bet nieko nerado. Bandydamas prisiminti, kada paskutinį kartą matė ginklą prisiminė kaip tempė sąmonės netekusį nusikaltelį per visą karo lauką link erdvėlaivio, bet nė nežinojo, kuriuo metu kardas paliko jo kūną. Leo apėmė pyktis. Jei ne nelemtas Deadly Swords erdvėlaivis, dabar su savimi turėtų savo mylimą kardą. Taip... Dėl visko buvo kaltas tas nelemtas erdvėlaivis virš lūšnyno! Atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės skrybėliuotis užvėdė Croyler ir pakilęs išskrido link lūšnynų pasiryžęs sunaikinti visus Metalinės Dykumos užpuolikus.

Toliau - lūšnynai.

Leo kalba prasidėjo labai sentimentaliai ir palietė mechaniko bei Evos širdis. Vaikinas tik dėl pažinčių su šiais individais pasiryžo rizikuoti savo gyvybę, kad išgelbėtų svetimo krašto gyventojus. Tačiau tuoj pat po to sekė nuostaba. Leo negalėjo patikėti, jog nesugebėjo apčiuopti savo kardo, kurį pametė itin dideliame lūšnynų mieste, o Cid su anūkę liko nustebę netikėtu vaikino sumišimu. Jie tik stebėjo kaip šis nubėgo į savo erdvėlaivį kažko ieškoti.
-Tikrai. Prisiminiau, kad kai pirmą kartą jį mačiau, jis labai sunkiai nešiojosi tokį didelį kardą ant kupros.
Pakomentavo Eva įvykį iš praeities. Netrukus po to Croyler pakilo pilotuojamas Leo. Vaikinas tiesiu taikymu išlėkė lūšnynų miesto link.
-Tikiuosi jam pavyks.
-Mhm. Aš irgi.
Mechanikas ir mažoji padėjėja kartu išlydėjo kovotojo erdvėlaivį žvilgsniais, kol jis dingo iš akiračio.

Vinguriuodamas atvirame ore geltonas erdvėlaivis pamažu artėjo link "I Fix Your Shit" dirbtuvių. Iš korpuso vis dar rūko dūmai, tačiau panašu, jog Croyler dar nesiruošė užsidegti. Patenkintas savo bendražygio patvarumu Leonardas sukikeno. Netrukus pasiekė tikslą ir sulėtinęs greitį pradėjo leisti vairą žemyn.
- Dabar reikia atsargi- AAH! - neišvaldęs erdvėlaivio pradėjo kristi ir tėškėsi ant smėlėto pagrindo visai kaip ir pirmą kartą, kai čia atskrido. Sudrebintas pilotas pradėjo dairytis pro langą bandydamas įsitikinti, jog nesprogs, bet buvo panašu, kad šiaip ne taip išvengė katastrofos. Atsisegęs diržą ir išjungęs variklį pakilo nuo kėdės ir su savimi patenkinta šypsena pradėjo bėgti link durelių.
- EVVAAAAA!! SENOLI!!!!
Iššokęs iš erdvėlaivio tučtuojau lėkė link pagalbininkų. Nors karas dykumoje dar nesibaigė, tačiau pagrindinį savo tikslą jau buvo įvykdęs, dabar liko tik ištesėti duotą pažadą Evai ir senoliui sutriuškinant paskutinius priešus. Tačiau prieš tai... Vaikiui pačiam ir vėl reikėjo pagalbos.
- Padėkit! Iš Croyler rūksta dūmai! - susiėmęs už skrybėlės šiek tiek nerimaujančiu veidu kreipėsi į darbuotojus.

Leo atskridęs labai greitai pastebėjo, jog aplink dirbtuves dabar sukiojosi daug daugiau žmonių, negu prieš tai. Atsirado daug pagalbininkų padedančių Cid ir Evai susitvarkyti su gyventojų erdvėlaiviais ir kitomis problemomis. Aplink dirbtuves pamažu kūrėsi šiokios tokios pastogės asmenų, kurie nusprendė, jog miesto viduje jiems ir jų šeimoms yra per daug pavojinga būti šiuo metu. Buvo daug eismo. Lakstymas iš ir į dirbtuves su įvairiausiais įrankiais ar daiktais. Kai Leo suriko šaukdamasis mechaniko ir jo mažosios padejėjos, Cid kalbėjosi su keliais vietiniais gyventojais. Išgirdęs pažįstamą balsą vyras atsisuko į Croyler pusę, iš kurios mojavo juodaplaukis jaunuolis. Po minutės iš dirbtuvių išbėgo Eva. Sustojusi prie Leo nužvelgė jį ir jo erdvėlaivį.
-Sunku patikėti, kad išgyvenai.
Mergaitė neslėpė savo nuostabos.
-Kaip kova? Kas vyksta? Kokia situacija?
Apipuolė Leo klausimais.

Neslėpdamas džiugėsio vaikis bėgo artyn dirbtuvių, kol galiausiai iš jų išlindo Eva ir sustojo.
- Kątik susprogdinom jų erdvėlaivį! - nusijuokė savimi patenkinta mimika, - Kovoje buvo pilną visokių kitų erdvėlaivių! Mačiau ir Ryder! Man atrodo jis išgyveno, - toliau pasakojo apie kovos eigą juodaplaukis.
- Na, bet dar nebaigiau... Dar turiu eiti išspardyti šiknas likusiems priešams! - nusijuokė, o tada pažvelgė į Evą su blizgančiom akytėm.
- Eva, prašau~ Sutvarkyk mano erdvėlaivį, kol aš bėgsiu muštis, gerai? Labai prašau~! Neleisk Croyler mirti...
Jo prašymas virto kone maldavimu. Šis erdvėlaivis buvo svarbus turtas, kurio Leo žūtbūt nenorėjo prarasti mat tai būtų vaikiną sutriuškinę.

Eva neteko žado klausydamasi Leo pasakojimo. Išsižiojusi spoksojo didelėmis nuostabos priblokštomis akimis ir tylėjo. Juodaplaukio žodžiai patraukė ir Cid bei jo pašnekovų dėmesį.
-Tikrai susprogdinot The Deadly Swords erdvėlaivį?
Mechanikas užklausė jaunuolio, lyg reikėtų pasitikslinti. Kiti tik nebyliai susižvalgė tarpusavyje. Keli vyrukai išbėgo į miesto vartų pusę. Matyt norėjo patikrinti ar naujienos buvo teisingos.
Atsisukęs į Evą Leo ėmė kone maldauti jos pagalbos. Jis kalbėjo labai entuziastingai, rodė daug emocijų ir nejučia papurtė mergaitę suėmęs jai už pečių. Šis veiksmas lyg prabudino ją sugrąžindamas į realybę. Prireikė kelių akimirkų ir šviesiaplaukė susigaudė kas vyksta ir ko jos prašoma.
-Gerai. Bet jeigu mirsi, išardysiu Croyler. Supratai? Todėl privalai sugrįžti jo pasiimti!
Beveik grasinančiai pasakė juodaplaukiui, bet labai greitai Evos veide sušvietė šypsena.
-Aš tavimi tikiu.

Pasirodo, jog entuziastingas Leonardo pasakojimas pritraukė mechaniko ir pašalinių dėmesį. Šiek tiek pasimetęs pasuko galvą į staiga priėjusį senolį.
- Eh? Taip, - linktelėjo galvą. Iš vaikino pusės, šis žygdarbis neatrodė toks ypatingas, tad nesitikėjo tokios apstulbusios reakcijos. Kirminai buvo daug baisesni! Toliau maldaudamas Evos pagalbos jaunuolis net pritūpė bei nejučia papurtė ją už pečių taip grąžindamas mergytę į realybę. Netrukus sulaukė netikėto pareiškimo.
- Ah?! - išleido nuostabos garsą, bet po sekundės vaikio mina pakito į plačią šypseną, - Nesijaudink, aš tikrai nemirsiu! - patapšnojęs Evos galvą nuoširdžiai davė dar vieną pažadą. O tada nieko nelaukdamas atsistojo. Po palaikančių žodžių buvo kaip niekad ryžtingas nugalėti ir iškovoti taiką Evai, Cid ir Ryder.
- Ačiū, Eva! - padėkojo šviesiaplaukei ir pradėjo bėgti į lūšnynų pusę.

Bėga į lūšnynus.

Eva, Cid ir visi aplinkiniai spoksojo į nubėgantį Leo nieko nesakydami. Tik jam dingus iš akiračio, asmenys pradėjo žvalgytis vieni į kitus.
-That kid is something else.
Pakomentavo mechanikas pasitaisydamas kepurę už snapo sau ant galvos.
-Išgyveno kirminus, The Deadly Swords erdvėlaivį ir keliauja toliau kariauti..
Kažkas minioje nusijuokė, kai kurie buvo nutaisę labai rimtus veidus. Kad ir kaip bepažiūrėtum į Leo, jis atrodė kaip labai energingas, bet kiek išsiblaškęs vaikinas. Į kovotoją nelabai panašus.
-Jis net neturi ginklo.
Atsiduso vyras nusisukdamas į kitą pusę.
-Gerai, gana, grįžkime prie darbo.
Eva dar kurį laiką liko spoksoti į tą pusę, kurioje pradingo juodaplaukis. Mintyse ji dar kelis kartus patikino sau, jog tikėjo vaikinu. Lyg bandydama įtikėti savo pačios žodžiais. Tada žvilgtelėjo į apšaudytą Croyler. Pajudėjus aplinkiniams, mergaitė taip pat kibo prie darbų.

Pasinaudojusi transporte buvusiomis technologijomis, Hex pritraukė pastato vaizdą ir perskaitė šviečiantį užrašą "I FIX YOUR SHIT".
-Looks promising.
Pakomentavo sau su ironiška šypsenėle veide. Raudonas ZEN H82 erdvėlaivis apsuko kelis ratus ore virš pastato ir netrukus ėmė leistis šalia kitų aplink sustatytų transporto priemonių. Bet tamsiaplaukė lipti laukan dar neskubėjo. Bespoksodama į tolį, kur matėsi tik milžiniški dykumos plotai ir kaitinanti saulė horizonte, mergina ėmė šiek tiek nerimauti.
-Juk vienas jų nesivoliotų kažkur viduryje dykumos... Užkastas po smėliu... Right?
Tyliai kalbėjo su savimi neužtikrintu balsu. Tamsiaplaukė nenorėjo nei tikėti savo žodžiais, nei apskritai galvoti apie tai. Bet tuo pačiu ji geriau negu puikiai žinojo, jog jeigu gyvenimas galės kažkur pakišti koją, tai greičiausiai taip ir padarys. Papurčiusi galvą, lyg bandydama nuvyti nepatikusias mintis šalin, mergina pakilo nuo piloto kėdės ir iššoko laukan. ZEN H82 interjeras turėjo puikią temperatūros reguliavimo sistemą, tad riebi dykumos karščio banga bloškėsi į Hex visai netikėtai trumpam net išmušdamas ją iš vėžių. Nenorėdama ilgai stoviniuoti karštyje ir neapsispręsdama ar reikėtų nusiimti striukę, ar galbūt saugiau ją būtų pasilikti, mergina patraukė dirbtuvių link. Jas apžiūrės pirmiausia, o vėliau galbūt apsilankys ir mieste už sienų.

Prabėgo valanda, dvi, trys, o juodaplaukis pamažu artėjo prie lūšnynų vartų. Jautė kaip gurgė pilvas. Kaitri saulė vertė prakaituoti, o sukleręs dviratis girgždėjo ir vis sunkiau laikė balansą. Atrodė, jog tučtuojau subyrės. Kelionė prailgo, bet Leo viską atkentėjo, tačiau nesijautė patenkintas. Keliaudamas pastebėjo, jog vis dar dėvi baltaplaukės duotą paltą ir pakabuką, būtų gražinęs, bet prabudęs kovotojos nerado, tad tiesiog pasiliks gautus daiktus sau. O ir pakabukas buvo visai neįprastas, iš jo vis dar jautė gyvybišką energiją, keistas daiktas. Apie kataną visai pamiršo, bet ir nebūtų jos naudojęs mat Dragonslayer buvo vienintelis vaikino bendražygis, ne veltui dabar jį tempia ant dviračio.
- Tačiau, kur pradingo mano skrybėlė?! - nuogąstavo. Išties. Tai turbūt vienas iš svarbiausių Leo turimų daiktų. Skrybėlę jam padovanojo motina, kai dar buvo jaunas paauglys, nors tai buvo tik paprastas galvos apdangalas, laikui bėgant jis įgavo prasmę. Prieš savo planetos sprogimą, Leonardas neturėjo laiko pasiimti jokių daiktų, tuo metu devėjo tik paprastus skarmalus ir skrybėlę, su kuria ir sėdo į erdvėlaivį sprunkant. Iki šiol jo erdvėlaivis ir skrybėlė yra vieninteliai likę daiktai iš gimtinės, todėl jie Leo yra labai svarbūs.
- Kai tik pabaigsiu reikalus dirbtuvėse, iškart eisiu ieškh- Pfttfu! Kas čia?!
Vos prasižiojus į dantis įskrido vėjo papūstas keistas šiaudinis objektas. Tai buvo stebuklas. Išspjovęs ant liežuvio užsilikusį smėlį pažvelgė į žemę ir išvydo skrybėlę. Tą pačią, kurią devi jau tiek metų! Atrodė taip neįtikėtina, jog Leo iš rankų pametė visą dviratį kartu su Dragonslayer ir pasikrapštė akis.
- Vis dar sapnuoju? - sumirksėjo. Tačiau likimas suvedė jį ir jo skrybėlę dar kartą. Šypsena pakilo iki pat ausų, plačiai išsišiepęs pakėlę ją nuo žemės ir tepeštelėjo keletą kartų nuvalydamas purvus.
- Sveika sugrįžusi! - entuziastingai užsimaukšlino šiaudinį apdangalą ant galvos ir patenkintai atsisuko į nukritusį dviratį bei kardą. Panašu, jog šis netikėtas veiksmas visiškai nugalabijo transporto priemonę. Dėl kardo svorio ir trenksmo ant kietesnio žemės pagrindo vairas visai išklero, o galinis ratas įlinko taip prakiurdydamas padangą.
- Tiek to, aš jau prie vartų, - atsiduso pasikasęs žandą ir čiupo už ginklo rankenos.
- Ngh..! Nagi, dirbtuvės jau netoli! - tempdamas pamažu keliavo už miesto ribų.

Dar keletas akimirkų ir vaikinas horizonte pastebėjo vaizdą, kurio taip pasiilgo. "I Fix Your Shit" užrašas spindėjo iš tolo, o stovintys erdvėlaiviai indikavo, jog dirbtuvės turi darbo. Prasisegęs paltą ir baisiai išprakaitavęs pamažu artinosi pastato link. Tempiamas Dragonslayer paliko ilgą linijinę žymę per smėlį tarp pėdsakų. Galiausiai Leonardas pasiekė kiemą ir paleido savo kardą ant žemės, kol pats mėgino atgauti kvapą. Alsuodamas pradėjo dairytis. Išvydo ir anksčiau nematytą erdvėlaivį, tačiau per daug nesigilino. Jam rūpėjo rasti Evą ir Croyler.
- EVVVAAAAAAAA!!!! - suriko ieškodamas mergaitės.

Bandydama pratintis prie netikėtai tirštos karščio bangos Hex nupėdino iki dirbtuvių pastato ir užėjo vidun. Apsidairė, nužiūrėjo aplinką. Kadangi ieškojo magiškų buteliukų, ypač kreipė dėmesį į detales. Tamsiaplaukė tikėjosi, jog išeis apseiti be beviltiškų klajonių po beribę dykumą. Užsiėmę darbuotojai šmirinėjo aplink ir atrodė nelabai kas kreipė dėmesio į tylią nepažįstamą merginą. Tuo tarpu ji, žvilgsniu susirado išmintingiausiai atrodžiusį asmenį. Tai buvo pražilęs, vyresnio amžiaus vyras. Žengusi arčiau ketino į jį kreiptis, bet staiga iš lauko pusės pasigirdo vyriškas riksmas šaukiantis specifinį vardą. Žinoma, triukšmas iš karto atkreipė visų dėmesį ir sužadino trumpaplaukės smalsumą. Apsisukusi atgal ji ėmė lėtai artintis išėjimo link. Tamsios akys ieškojo garso šaltinio. Jį surasti nebuvo sunku. Juodaplaukis vaikinas stovėjo kieme. Šalia jo kojų, ant žemės gulėjo milžiniškas kardas. Hex kol kas nusprendė nesikišti ir pasižiūrėti kas čia bus. Jos reikalai vis gi nebuvo skubūs. Galbūt protinga pirmiausia susipažinti su situacija.

I Fix Your Shit dirbtuvėse vyko įnirtingas veiksmas. Nors karas su The Deadly Swords pasibaigė, tačiau daug problemų liko neišspręstų. Miestas pamažu atsistatinėjo, tačiau labai didelė darbo jėga buvo prarasta arba laikinai nurašyta. Padėtis iš tikrųjų buvo nepavydėtina, todėl visi vietos gyventojai kooperavosi ir padėjo vieni kitiems kaip tik išmanė. Aplink pastatą lakstė įvairaus amžiaus vyrai. Paskui kelis jų sekiojo kiek lėtesnis robotas, kurio pagrindinė role buvo transportuoti didesnius svorius. Dirbtuvių viduje sukosi senis mechanikas Cid, maža šviesiaplaukė mergaitė ir keli kiti asmenys. Kadangi visi buvo užsiėmę, į atvykusią Hex niekas iš karto dėmesio neatkreipė. Tai jai davė pakankamai laiko apsidairyti po aplinką. Kadangi mergina skyrė daug dėmesio savo tikslui, ji pastebėjo iš aplinkos išsiskyrusią dekoraciją.
Tai buvo mažas apvalus buteliukas, iš kurio sklido šviesiai mėlynos spalvos šviesa.

Įsižiūrėjusi į objektą Hex prisiminė, jog labai panašų buteliuką nešiojosi su savimi. Skyrėsi tik turinys.
Netikėtai pasigirdo riksmas iš kiemo pusės. Mechanikas ir mergaitė lengvai atpažino balsą ir patį kaltininką. Šviesiaplaukė padėjėja plačiai išsišiepė, paleido įrankius iš rankų, nušoko nuo taburetės ir pasileido bėgti laukan. Ji bėgo visą kelią iki kvapą bandančio atgauti Leo ir sustojo tik jį pasiekusi.
-Tu gyvas!
Konstatavo faktą mergaitė. Jos veidas švytėjo. Ji akivaizdžiai džiaugėsi vėl matydama vaikiną.
-Na tu ir keistas tipas. Pasirodai, pradingsti, o per tą laiką stebuklai įvyksta. Beje, tavo draugas sakė, jog turėjo reikalų ir išskrido. Sakė vėliau susisieksit. Kalbu apie tą vyrą, kuris miegojo tavo erdvėlaivyje.
Eva ėmė pasakoti vieną dalyką po kito šokinėdama per skirtingas temas. Tarp savęs ir Leo mosikavo iškeltas rankas.

Nereikėjo ilgai laukti, nes mergaitė išgirdusį balsą atbėgo tiesiai prie vaikino. Stebėdamas jos laimingą veido išraišką, negalėjo ir pats išlaikyti savo džiugesio.
- Sakiau, jog tikrai nemirsiu! - užtikrintu žvilgsniu šyptelėjo. Nors per kovą ir buvo visai arti... Na, bet to tikrai neminės. Toliau klausėsi, ką mergaitė šneka, tačiau paskutiniai žodžiai privertė Leo sustingti. Šiek tiek pasimetė, mėgindamas smegenyse sudėlioti, ką išgirdo.
- Vyras? Palauk, - susimąstė.
- Vyras...
- TURI OMENY TĄ LAURUS?!! - sušuko iš nuostabos pagaliau prisiminęs. Po to karto, kai šį sumušo, jaunuolis taip ir paliko priešininką gulėti surištą ant sofos, todėl nekeista, kad niekieno neprižiūrimas nusikaltėlis paspruko. Bet Leonardas liko apšalęs.
- Pala, pala... Kas nutiko mano erdvėlaiviui? Nori pasakyti, jog jis išskrido su Croyler?
Jo galvoje sukosi pilna įvairiausių minčių, buvo sunku suvokti visą situaciją. Vaikinas Evai buvo minėjęs, kad vyriškis jo erdvėlaivy tai ieškomas blogiukas, tačiau nesitikėjo, jog šis apsimes Leonardo draugu ir dės į kojas. Sekundėlę patylėjęs juodaplaukis papurtė galvą išvaikydamas blogas mintis ir šiek tiek nusiramino.
- O jis nieko daugiau nepadarė? Jei palietė, nors vieną iš jūsų, aš jį užmušiu, - pasiteiravo rimtu veidu. Nors mergaitė atrodė sveika ir laiminga, tad tikriausiai nieko rimtesnio neįvyko, tačiau nusikaltėlis buvo pagarsėjęs žudikas.

Akys išsiplėtė pamačiusios švytintį buteliuką. Hex iš karto suprato, jog tai buvo vienas iš objektų, kurių ji ieškojo. Reikės pasiteirauti ar saviningas norėtų jį parduoti. Galbūt būtų galima kažkaip susitarti. Tamsiaplaukė nebuvo tokia desperatiška, jog imtųsi nesąžiningų veiksmų. Veiksmas kieme atrodė įdomiai. Panašu, jog šviesiaplaukė mergaitė ir pasirodęs juodaplaukis žinojo vienas kitą. Kalbėjo apie vyrą, kuris panašu, jog paliko planetą.
Laurus?
Hex sukryžiavo rankas ant krūtinės susimąsčiusi. Vardas jai pasirodė kažkur girdėtas, tačiau negalėjo taip greitai prisiminti. Kaip tik tuo metu išgirdo kaip vaikinas suskubo teirautis ar niekas nenukentėjo.
Kodėl turėjo nukentėti? Ar ji nesakė, jog vyras - to vaikino draugas?
Pridėjusi rodomąjį pirštą prie apatinės lūpos tamsiaplaukė dar giliau paniro į mintis.
Laurus... Laurus de Gonth? Nusikaltėlis?
Merginos akys staiga išsiplėtė. Detalės pamažu pradėjo jungtis į pilnesnę istoriją. Spėdama, jog galbūt suprato situaciją, trumpaplaukė nusprendė įsikišti į pokalbį. Išlindusi laukan ji neskubėdama priėjo prie besikalbančios porelės.
-Ar turėjai omenyje Laurus de Gonth? Nusikaltėlį?
Hex kreipėsi į Leo ketindama įsitikinti, jog gerai suprato kas vyksta.

Eva nustebusi spoksojo į vikriai besikeičiančias Leo veido minas. Nuotaika staiga persimainė į kažką rimtesnio ir galbūt net keliančio baimę.
-Nežinau jo vardo..
Pasakė didelėmis akimis spoksodama į dabar jau panikuojantį juodaplaukį. Jis matomai bandė suvokti, kas įvyko, kol jo nebuvo. Tema pakrypo apie erdvėlaivį ir šviesiaplaukė iš karto pergalingai nusišypsojo.
-Oi ne, Croyler čia. Mes jį perstatėme į kitą vietą. Dabar jis ten, už pastato.
Iškėlusi ranką mergaitė nurodė kryptį, kurioje turėjo stovėti geltonas Leonardo transportas.
-Mes su seneliu jį sutaisėme kaip ir prašei. Paslauga už paslaugą.
Mažoji mechaniko padėjėja dar plačiau išsišiepė ir iškėlė nykštį.
-O tas vyras tikras niekšas! Jis įžeidė senelį kai jis taisė Croyler. Išlipo laukan ir pavogė vieną nesenai sutaisytą laivą iš kiemo. Ir juo išskrido.. Mums ir taip visko trūksta šiomis dienomis.
Linksma mergaitė staiga atrodė pasibaisėjusi tokiu nepažįstamojo elgesiu. Piktai, susiraukusi spoksojo kažkur į tolį. Turbūt toje pusėje viskas ir įvyko. Kai pasirodė Hex ir įsikišo į pokalbį pasitikslindama ar vyras, kurį Leo pavadino Laurus vardu, buvo nusikaltėlis, Eva šiek tiek net išbalo iš baimės.
-K-kaip tai nusikaltėlis?
Jos didelės akys dabar šokinėjo tarp Hex ir Leo.

Toks Leo sumišimas galbūt šiek tiek sutrikdė mergaitę, tačiau šiai atsakius, jog Croyler vis dar saugus ir stovi už pastato, atrodė, jog visas mėšlas ir jausmų maišatis nusirito nuo vaikio širdies.
- Ačiū jums! - būtų dėkojęs Dievui, bet jokio negarbino. Tuo metu, kai Eva iškėlė nykštį vaikis tiesiog krito su sėdyne ant smėlio. Leo veide buvo galima aiškiai išvysti palaimą. Nežinojo, ką būtų daręs, jei per savo neatsargumą prarastų erdvėlaivį. Atimti iš vaikino Croyler, reikštų atimti jo laisvę, o tai pilnai jį sugniuždytų. Atsikvėpęs šyptelėjo ir klausė kaip mergaitė toliau tęsė kalbą. Žinoma, Laurus nebūtų Laurus, jei nebūtų kažko iškrėtęs. Pasirodo pavogė pirmą pasitaikiusį laivą ir išskrido savais keliais.
- Po galais... - delnu suėmęs snukį apdorojo gautą informaciją. Netrukus išgirdo moterišką balsą, klausiantį apie nusikaltėlį. Pasukęs galvą aukštyn išvydo trumpaplaukę merginą, veidas atrodė pažįstamas, tačiau nežinojo iš kur... Neatrodė kaip darbuotoja..? Nusprendęs nekreipti į tai per daug dėmesio atsakė:
- Taip, tą patį Laurus de Glurth, ar kaip jis ten, - kreivai ištarė pavardę, - Atvykau į planetą jo sugauti, bet tada išvariau muštis su Deadly Swords pakalikais ir palikau jį gulėt savo erdvėlaivy... Ir dabar jis pavogė senolio erdvėlaivį... Ir dingo...
- AAAAHHHHH!!! ČIA MANO KALTĖ!!! - krito nugara ant smėlio, šalia Dragonslayer, ir pradėjo ridentis iš nevilties. Tuo metu kaip tik garsiai sugurgė vaikio pilvas. Leo buvo išalkęs mat nieko burnoje neturėjo jau nuo to laiko, kai nusprendė atvykti į Metalinę Dykumą. Nustojęs ridentis pakilo ir pažvelgė į mergaitę ryžtingu žvilgsniu.
- Aš viską pataisysiu! Sugausiu tą šmikį ir grąžinsiu jums erdvėlaivį..! Bet pirmą... Eva, gal turi dirbtuvėse kažko užkrimsti? - kreivai šyptelėjęs paprašė.