I Fix Your Shit

Akys išsiplėtė kai vaikinas ėmė elgtis kaip mažas vaikas. Griuvo ant žemės ir pradėjo vartytis garsiai besiskųsdamas. Hex pakreipė galvą. Šita maniera atrodė kažkodėl pažįstama, bet niekaip nesuprato kodėl. Niekas Violet gelbėjimo komandoje nerodė tokio elgesio. Leo balsas taip pat pasirodė girdėtas. O tada jis paminėjo The Deadly Swords.
Jis kovojo su The Deadly Swords? JIS??
Abstulbusi spoksojo į juodaplaukį didelėmis akimis. Bet situacija dar ir diktavo, jog šis vaikinas turėjo sugavęs nusikaltėlį savo erdvėlaivyje. Taip pat jis nešiojosi ginklą. Tačiau nužvelgusi šalimais gulintį sulūžusį deformuotą dviratį trumpaplaukė abejojo, jog juodaplaukis kardu daug naudojosi.
Stiprus, bet sumanumu nepasižymi, huh?
Hex stovėjo susimąsčiusi, kol tuo tarpu Evos paniką sužinojus, jog vyras, kurį matė, buvo pavojingas nusikaltėlis, bandė nuraminti Leo nukreipdamas temą apie maistą. Jiems besišnekučiuojant, tamsiaplaukė galvoje perėjo per daug įvairių prisiminimų, kol iš atminties netikėtai ištrauke vieną absurdiškiausių ir jos manymu neaktualių nuotykių. Tai buvo dalyvavimas Galaxy Quiz laidoje. Ir staiga žvilgsniui vėl nukrypus į vaikiną Hex pagaliau jį atpažino.
-Ah!
Net išleido nuostabos kupiną garsą susivokusi, jog kažkada, daug anksčiau buvo susitikusi šį vaikiną.
-Prisimenu tave. Tu dalyvavai Galaxy Quiz laidoje! Taip?
Trumpaplauke įsmeigė užtikrintą žvilgsnį į pašnekovą.

Eva spoksojo tai į Leo, tai į Hex kai ši kalbėdavo. Aplinkui besisukiojantys darbininkai pradėjo atkreipti dėmesį į grupelę. Praeidami vis žvilgčiojo į jų pusę. Ypač dėl chaotiško juodaplaukio vaikino elgesio bei pakelto tono. Nors nei vienas iš pašnekovų nebetęsė temos apie Laurus, kurį pavadino nusikaltėliu, mergaitė vis dar nerimavo. Turės pasipasakoti seneliui. Bet jos veidas labai greitai persimainė kai nei iš šio, nei iš to, sugurgus Leo skrandžiui, vaikinas ėmė maldauti maisto. Kelintą kartą jis jau žiūri į mažąją mechaniko padėjėją bejėgiu prašančiu gailiu žvilgsniu? Eva giliai ir garsiai atsiduso. Jos veide atsirado nedidelė šypsenėlė.
-Iki šiol laikeisi savo pažado. Padėsiu tau. Palauk čia!
Šviesiaplaukė parodė pirštu į juodaplaukį nurodydama jam niekur nepabėgti, o ji tuo tarpu apsisukusi nuskubėjo atgal į dirbtuvių pastatą. Hex žodžių apie Leo dalyvavimą Galaxy Quiz laidoje mergaitė išgirsti nespėjo.

Pilvas išleido dar vieną maisto prašantį garsą ir mergaitė sujudo iš vietos davusi teigiamą atsakymą. Ji atneš maisto! Varvindamas seilę žvelgė į nubėgančią bičiulę. Liks be galo jai dėkingas. Tučtuojau po to prisėdo ant savo Dragonslayer jos palaukti. Tik tada išgirdo juodaplaukės žodžius.
- Galaxy Quiz..? - pažvelgė į ją susidomėjusia mina, prireikė laiko prisiminti, kas tai per daiktas mat dalyvavo gan senokai, o jei pralaimėjo, tai tikriausiai net norėjo ištrinti tą įvykį iš atminties.
- Aah, žinau! Bet neprisimenu tavęs, - suraukė vyzdžius tarsi skenuodamas merginą nuo galvos iki kojų. Atrodė išties matyta, bet tikrai negalėjo pasakyti kur.
- Tu irgi ten dalyvavai? Ir iš kur žinai apie Laurus? - paklausė intriguotas. Buvo įdomu sužinoti, kas ji per viena, o dar kažkodėl susidomėjo vaikino ieškomu nusikaltėliu, nejau bus Laurus sėbras?!

Evai išbėgus atgal į dirbtuves Leo ir Hex liko vieni. Nekreipiant dėmesio į aplink šmirinėjančius darbininkus. Vaikinas nesunkiai atsiminė laidą, kurioje kažkada turėjo galimybę sudalyvauti. Tokį nuotykį iš tikrųjų būtų sunku pamiršti. Išgirdusi, jog juodaplaukis merginos neprisimine, ji tik nusišypsojo.
-Nesistebiu. Aš nesu labai įsimintina asmenybė.
Truktelėjusi pečiais pakomentavo.
-Bet tave atsimenu. Desperatiškai bandei laimėti ir komentavai po kiekvieno klausimo. Stovėjau šalia, todėl buvo neįmanoma tavęs negirdėti.
Tamsiaplaukė visos laidos taip gerai negalėjo atgaminti, tačiau kai kurios detalės giliai įstrigo į atmintį. Kai Leo staiga užklausė merginos apie nusikaltėlį, ji šiek tiek suglumo. Minutę patylėjusi, lyg bandydama įsitikinti, jog tai nebuvo koks pokštas, Hex įkišo ranką į savo didelės striukės kišenę, išsitraukė nedidelį nešiojamą kompiuteriuką, atlenkė jo ekraną, pirštais greitai suspaudė kažką klaviatūroje ir po dar poros minučių pritūpusi prie Leo atsuko nedidelį ekraną į jo pusę. Vaikinas matė Bounty Hunter channel skelbiamas naujienas apie nusikaltėlius. Būtent dabar buvo įjungtas Laurus aprašymas su nuotrauka.
-Ar tu ne taip pat apie jį sužinojai?
Užklausė pašnekovo susidomėjusi.
-Ar sutiktum bendradarbiauti? Galiu tau padėti sugauti Laurus ir, jeigu imanoma, padėti pargabenti pavogtą erdvėlaivį čia.

- Tai va kodėl tavo veidas toks matytas! - šyptelėjo pagaliau sužinojęs, jog ji iš to pačio šou, o į jos repliką apie komentavimą po kiekvieno klausimo tik nusikvatojo. Toks jau buvo. Niekad nelaikė minčių galvoje, nes šias verbalizavus sklandžiau mąstėsi. Staiga panelė atkišo kompiuteriuką vaikiui prieš nosį. Išvydęs Laurus atvaizdą ir aprašymą susiprato, jog panelė turbūt taip pat ieškojo nusikaltėlio. Bet ta nuotrauka privertė susijuokti.
- Pfft~! Šitoj nuotraukoj jis vis dar su ta kvaila antena, - pirštu bakstelėjo į ekraną krizendamas. Tada pasuko žvilgsnį į merginą ir apsvarstė jos pasiūlymą. Iš tiesų Leonardui nelabai rūpėjo pats Laurus, jį gaudė tik dėl atlygio, su kuriuo būtų pripildęs savo šaldytuvą įvairiom gėrybėm, bet dabar pinigų turėjo pakankamai, o ir žinojo, kuris iš jų stipresnis kovoje, tačiau taip palikti visko neketino. Jei nebūtų pavogęs senolio erdvėlaivio, galbūt būtų jį paleidęs savais keliais, bet nusikaltėlis prisiprašė dar vieno gero subinės išspardymo.
- Aš ketinu žūtbūt pargabenti erdvėlaivį čia! - ryžtingai nusiteikęs prabilo, - Dėl kitko nesvarbu, o tu jei nori man padėti... Pala, kodėl tu išvis nori padėti? Tau reikia atlygio? - klausiančiom akim spoksojo į merginą.

Nusišypsojo sužinojusi, jog Leo vis gi prisiminė ją. Nors mintyse maišėsi prieštaringi jausmai, mat ir malonu būti prisimintai, bet tuo pačiu nenorėjo sulaukti dėl to papildomų problemų. Vis dėl to dalyvauti šou buvo pačios merginos pasirinkimas. Jos smalsumas ne pirmą kartą ją atvedė į sceną. Prieš Galaxy Quiz mergina dalyvavo dar ir Galaxy Show. Bet to tikrai neketino niekam minėti. Kartu su vaikinu trumpai ir tyliai sukrizeno prisiminę laidą, bet pokalbis netrukus pakrypo prie rimtesnių reikalų. Kai Leo suprato, iš kur Hex žinojo apie nusikaltėlį, ir sulaukė jos pasiūlymo bendradarbiauti, žinoma, kad jam kilo daug klausimų. Tamsiaplaukė to tikėjosi ir buvo pasiruošusi. Aišku, negalėjo priversti pašnekovo sutikti, bet vylėsi, jog pavyks. Keliauti su bent kažkada matytu asmeniu atrode kaip geresnė ideja, negu bandyti įvykdyti savo tikslą vienai. Į juodaplaukio klausimus Hex atsakė papurtydama galvą. Sulenkusi kompiuteriuką įsidėjo jį į savo per didelės striukės kišenę, o iš kitos išsitraukė mažą apvalų užkimštą buteliuką. Jo viduje teliuškavo skystis, kurio gilumoje matėsi tamsus, į kaukolę panašus vaizdas.

Laukydama buteliuką delne, mergina kilstelėjo jį arčiau pašnekovo, kad jis galėtų geriau įsižiūrėti.
-Ieškau panašių buteliukų. Bet man vienai juos surasti sudėtinga ir greičiausiai užtruks labai ilgai. Tu atrodai stiprus ir patikimas, todėl ir pasiūliau bendradarbiauti. Žinoma, atlygiu pasidalinsiu. Ir padėsiu tau su Laurus.

Kai Hex išsitraukė buteliuką, kurį norėjo parodyti Leo, keli darbininkai, stovėję kiek tolėliau, šone atkreipė dėmesį ir ėmė šnabždėtis kažką tarpusavyje. Bet besikalbančios porelės netrukdė ir apskritai nesiartino prie jų.

Po dar kelių minučių į kiemą garsiai įvažiavo keturratė transporto priemonė, kuri sustojo prie pat dirbtuvių pastato. Iš jo išlipęs vyras nedelsdamas nuskubėjo vidun.

Praėjo dar dešimt minučių, kurių metu Leo ir Hex vis dar šnekučiavosi dėl galimo bendradarbiavimo. Iš dirbtuvių išlindo mažoji Eva. Rankose ji nešėsi metalinę plokštę, ant kurios, lyg kokio padėklo, buvo prikrauta maisto. Neitin daug, stabdartinės porcijos dydis. Šviesiaplaukė pagaliau pasiekė porelę ir padėjo plokštę ant žemės priešais juodaplaukį vaikiną.
-Prašau. Labai daug nesitikėk. Visi užsiėmę, tai pagaminau kas išėjo iš turimų ingredientų.
Leo pietūs vizualiai neatrodė nei patraukliai, nei skaniai. Ant padėklo buvo sukrauti: bliūdelis su neaiškiu sultiniu. Jo skonis nebuvo panašus nei į mėsos, nei žuvies, galbūt apskritai dirbtinis, tačiau valgoma. Lėkštėje buvo sumestos kelios juodos duonos riekės. Neaišku ar ji originaliai turėjo būti juoda, ar tiesiog taip atrodė nuo apdegimų, bet akivaizdžiai paskrudusi. Vienas didelis keptas kiaušinis aiškiai nepažįstamo gyvūno rūšies, bet tai buvo turbūt skaniausias dalykas visame "patiekale". Ir galiausiai stiklainis su vandeniu. Metalinės Dykumos dienos buvo karštos, todėl vietiniai gyventojai gerdavo daug vandens. Buvo ir antras stiklainis. Jį mergaitė pakėlė ir ištiesė į Hex pusę. Paprastai nepažįstamais asmenimis Eva niekada nesirūpino, bet Leo jau buvo draugas jos akyse. O draugo draugus buvo išmokyta laikyti ir savo draugais. Gavusi progą apsidairyti šviesiaplaukė pastebėjo ir Hex laikomą buteliuką.
-O! Ir aš turiu labai panašų! Iš kur gavai?
Mergaitė pasilenkė arčiau bandydama įsižiūrėti į kaukolės atvaizdą skystyje, nors tai ir baugino mažąją mechaniko padėjėją.

Merginai papurčius galvą ir ištraukus buteliuką, Leo tik vėpsojo laukdamas atsakymo. Nelabai suprato, kas čia per buteliukas, bet matė panašų anksčiau, kai buvo dirbtuvių viduje, tada galvojo, jog čia kažkoks gėrimas ar maistas, bet ant šito gilumoje įžvelgė kaukolę..? Toliau tamsiaplaukė tęsė duodama vaikiui komplimentą. "Stiprus ir patikimas." Anksčiau tikrai būtų su šiais žodžiais sutikęs be jokios dvejonės, bet po paskutinės kovos... Leo jautėsi silpnas. Anksčiau visada manė, jog turi pakankamai jėgų gyventi kaip nori, įveikti bet kokius priešus ar kliūtis, save laikė stipriausiu, tačiau sutikus Deadly Swords... Jo pasaulėžiūra kiek pasikeitė. Vaikinas suprato, jog visata be galo plati ir norint tapti stipriausiu, jam reikia dar daug plušti, sutikti naujų galingų priešininkų ir tobulinti savo įgūdžius. O kas jei tą galėtų daryti su bendražygiu? Savo jėgomis mažiau pasitikinčiam vaikiui tai skambėjo it gundantis pasiūlymas.
- Kas čia? Nuodai..? - norėjosi net paimti, atkimšti ir pauostyti, keista kaukolė kėlė dėmesį. Netrukus prie porelės priartėjo Eva nešina metalinę plokštę maisto. Sultinys, duona, kiaušinis, vanduo - ne bufetas, tačiau Leo akys pradėjo žvilgėti. Šypsena pakilo iki ausų.
- Tu mano gelbėtoja! - čiupęs už padėklo pasidėjo sau ant kelių ir nieko nelaukdamas kibo prie darbo. Net pamiršo apie vykstantį pokalbį su mergina. Leonardui visai nebuvo svarbu, jog maistas ne tobulas, augdamas džiunglėse yra valgęs ir baisesnių dalykų, pavyzdžiui, žalią mėsą ar kirminus. Dabartinį maistą žiaumojo greitu tempu it koks žvėrelis, visai be manierų, net nejautė skonio. Staiga pilna burna pasisuko į tamsiaplaukę.
- Khuoks thavo vhardas? Ash Leo~
Po šių žodžių nurijo paskutinį kasnį ir užsivertė vandens stiklinę. O tada išleido atodūsio garsą.
- Ahh! Jaučiuosi gyvas! - šyptelėjo padėdamas metalinę plokštę ant žemės.

Nusišypsojo išgirdusi Leo klausimą. Ir pati mergina ne kartą buvo susimąsčiusi apie buteliuko turinį. Ypač dėl viduje matomos kaukolės, tačiau nepaisant savo itin didelio smalsumo, taip niekada ir neišdrįso jo pradaryti ir ištirti viduje laikomo skysčio. Kadangi siūlė vaikinui bendradarbiauti, Hex ketino su juo pasidalinti turima informacija. Tiesą sakant, pati žinojo ne ką daugiau, negu buvo pateikta Galaxy News. Tamsiaplaukė žiojosi ketindama atsakyti į užduotą klausimą, bet netikėtai prie jų sugrįžo Eva su savimi atsinešdama maisto. Bent bendras suvokimas leido tai priskirti prie maisto kategorijos. Bet tai, ką matė mergina, vietoje to, kad sukeltų alkį, mažino apetitą. Leo, žinoma, iš karto puolė doroti egzotiško patiekalo. Šviesiaplaukė mergaitė pasirodo turėjo kai ką ir Hex - stiklainį su vandeniu, už kurį mergina draugiškai padėkojo, bet ragauti neskubėjo. Eva taip pat parodė susidomėjimą tamsiaplaukės buteliuku. Taip pat pakomentavo, jog turėjo panašų. Hex prisiminė šviečiantį buteliuką, kurį pastebėjo dirbtuvėse. Turbūt apie jį mergaitė ir kalbėjo. Tai buvo puiki proga pasidalinti turimomis žiniomis.
-Kiek žinau, šiuose buteliukuose slypi magija. Bet nedrįsčiau su jais eksperimentuoti. Manau, jog tai gali būti pavojinga. Todėl surinkusi ketinu gabenti juos asmeniui, kuris apie juos žino daugiau. Ar sutiktum iškeisti savo buteliuką? Atvykau iš labai toli jo ieškodama.
Įsmeigusi užtikrintą žvilgsnį į mažą mergaitę Hex bandė su ja susitarti.
-Beje, esu vardu Hex. Malonu susipažinti Leo ir...
Neužbaigė sakinio, nes nežinojo mergaitės vardo. Tiksliau žinojo jį. Girdėjo kaip juodaplaukis į ją kreipėsi. Bet nenorėjo parodyti, jog klausėsi pokalbio prieš prisijungdama. Taip pat būtų mandagiau leisti jai pačiai prisistatyti. Vis gi Hex šiuo metu derėjosi su vaikinu ir mergaite. Nenorėjo padaryti kokios kvailos klaidos, kuri sugadintų jos įvaizdį pašnekovų akyse.

Eva plačiau išsišiepė kai Leo ją apdovanojo savo gelbėtojos titulu. Iš tikrųjų gelbėtojas buvo vaikinas. Tik jo dėka nusikaltėlis paliko Metalinę Dykumą, kirminas nepasiekė lūšnynų, o The Deadly Swords pralaimėjo karą. Vietos gyventojai, kartu ir mergaitė, turėjo namus ir savo gyvybes juodaplaukio ir dviejų nepažįstamų merginų kovotojų dėka. Bet apie jas mechaniko padėjėja girdėjo labai mažai, o su Leo tuo tarpu bendravo ne pirmą kartą. Vaikinas užsitikrino stiprų šviesiaplaukės pasitikėjimą. Kol jis ryjo mažosios draugės kulinarinį šedevrą, Hex pasakojo apie magiškus buteliukus. Besiklausydama jos mergaitė suglumo.
-Bet tai yra mano lobis...
Pakomentavo aiškiai nenorėdama skirtis su savo trofėjumi. Bet tuo pačiu ji buvo pakankamai protinga, jog suvoktų, kad iš pažiūros nekenksmingai ir patraukliai atrodęs objektas galėjo atnešti kažkokį blogį. Ypač matydama kaukolės atvaizdą tamsiaplaukės buteliuke. Mergaitė nutilo ir susimąstė. Iš tikrųjų vienintelis dalykas, ką ji tuo metu galvojo, tai kaip nenorėjo atiduoti savo lobio. Bet liūdnas mintis greitai išsklaidė porelės prisistatymai.
-Aš Eva. Malonu susipažinti ir su tavimi.
Šviesiaplaukė nusišypsojo. Kaip tik tuo metu iš dirbtuvių išlindo Cid ir anksčiau atskubėjęs vyras. Abu kalbėjosi tarpusavyje ir buvo per daug toli, kad Leo arba Hex galėtų suprasti jų žodžius, bet dalis jų atrodė kaip atsisveikinimas, nes nepažįstamasis įsėdo į savo keturratį transportą ir išdūmė į miesto vartų pusę. Tuo tarpu senis mechanikas, pastebėjęs savo anūkę besišnekučiuojančią su Leo ir nepažįstama mergina, pradėjo žingsniuoti jų link.

Pagaliau jautėsi šiek tiek sotesnis. Na, bent pilvas tikrai nustos skleisti erzinančius garsus. Vaikino veide styrojo optimistiška šypsena, kol žiūrėjo į dvi tarpusavyje bendraujančias personas. Kaip tik sužinojo ir tamsiaplaukės vardą - Hex.
- Magija... - pakėlė antakius pakartodamas žodžius, per metus kelionių tikrai buvo sutikęs magų, nors jų ir reta, tačiau apart keletos matytų magiškų manevrų, nieko daug nenusimanė. Pats nenaudojo jokių burtų, ir kovose pasikliovė tik fizine jėga. Bet nuo šiol instinktai kuždėjo, kad gal geriau neatidarinės tokių buteliukų. Taip pat išgirdo kaip Eva anksčiau matytą buteliuką ant lentynos pavadino savo lobiu. Ir kaip Hex ketino derėtis.
- Jei čia tavo lobis, neturėtum jo lengvai atiduoti! - sukryžiavęs rankas pasirinko pritarti mergaitės pusei. Žinojo, koks jausmas turėti lobį, pats dabar savo lobį dėvi ant galvos. Vien pagalvojus, jei kažkas prašytų atiduoti skrybėlę! Nė už ką jos neiškeistų į nieką!
Tačiau po šių žodžių ketino eiti prie reikalo. Pasirėmęs į kardo ašmenis pagaliau stojosi ant kojų, tuo pačiu metu laikė įsikibęs už rankenos, tad kilo su visu kardu. Pilnai atsistojęs įsmeigė Dragonslayer į smėlį, kad šis stovėtų.
- Hex, sutinku su tavim bendradarbiauti, - pažvelgė merginai į akis ir nuoširdžiai nusišypsojo.
- Sučiupkim tą niekšą ir atgaukim erdvėlaivį! - nusijuokė entuziastingai pareiškęs planą, kaip tik tuo metu akies kampučiu pastebėjo artėjantį Cid.
- SENOOLI! - pradėjo mojuoti džiaugsmingai.

Leo žodžiai mechaniko padėjėjai nustebino merginą ir ji jau psichologiškai ėmė ruoštis blogiausiam. Jeigu Eva nuspręs neatiduoti buteliuko, bus labai blogai. Tamsiaplaukė ne tik, kad norėjo įgyvendinti savo planą, bet tuo pačiu ir bijojo, jog kadangi skelbimas dėl buteliukų buvo paskelbtas viešai, ne visi jų ieškantys keliautojai bus draugiški ir sąžiningi. Todėl vien tokio daikto turėjimas galėjo pastatyti Evą ir jos senelį į pavojingą situaciją. O turint omenyje, jog Metalinė Dykuma buvo skurdi vieta, prieš atvykėlį iš pažengusių technologijų planetos turbūt būtų sunku pasipriešinti. Bet vos po kelių minučių vaikinas vis gi pareiškė, jog sutinka bendradarbiauti. Ar tai buvo gera naujiena? Kol kas taip, o vėliau bus matyti. Dabar tik reikėjo sugalvoti kaip gauti magišką buteliuką. Be jo, šioje vietoje turėjo būti dar vienas, jeigu niekas kitas jo dar nepasisavino. Mergina norėjo jį surasti prieš paliekant planetą. Ypač nujausdama, jog jos naujasis partneris visų pirma skubins komandą vytis nusikaltėlio. Hex atsuko žvilgsnį atgal į Evą.
-Net jeigu lengvai neatiduosi, aš esu pasiryžusi derėtis.
Tamsiaplaukė nusišypsojo, kad jos pašnekovė matytų, jog mergina nusiteikusi draugiškai. Tuo tarpu dirbtuves paliko ir išvažiavo anksčiau atskubėjęs vyras. O mechanikas patraukė trijulės link. Hex nukreipė žvilgsnį į Leo, kuris garsiai surikęs ėmė mojuoti seniui.

Kol Hex baiminosi kokius padarinius atneš Leo žodžiai, mažoji Eva nusišypsojo gavusi vaikino padrąsinimą. Jis jai pritarė, todėl mergaitė neketino lengvai nusileisti. Tamsiaplaukė turės pasiūlyti kažką tikrai įspūdingo, jeigu norėjo, kad Eva išsiskirtų su savo lobiu. Bet ir Hex matomai nepasidavė. Ji rodė stiprų norą derėtis, nors pati nepuolė nieko siūlyti. Kol mergaitė paniro į gilius apmąstymus, Cid prisiartino prie trijulės ir kreipėsi į Leo.
-Ar jau apžiūrėjai savo erdvėlaivį? Neturėjome laiko jo perdažyti, todėl negaliu sakyti, jog jis atrodo kaip naujas. Bet veikia be priekaištų.
Senis kalbėjo draugiškai, tačiau jo šypsena atrodė labai nenatūrali, lyg būtų išspausta per prievartą. Tai pamačiusi Eva sunerimo.
-Ar Ryder iškeliauja?
Pasiklausė senelio, bet jis, išgirdęs klausimą tik susiraukė.
-Taip, bet būk pasiruošusi blogiausiam. Ekspedicijai nesurinko pakankamai žmonių. Atsirado daugiau problemų.
Mechanikas per daug į detales nesivėlė, bet panašu, jog nuo anūkės svarbių detalių neslėpė ir nebandė pagrąžinti situacijos. Išgirdusi vyro žodžius Eva nuliūdo, pamąstė ir staiga pakėlė žvilgsnį į Hex.
-Jeigu padėsi Ryder ir viskas bus gerai, atiduosiu tau savo buteliuką.
Išdėstė savo sąlygas užtikrintu balsu.

Derybos dėl buteliuko tęsėsi ir panašu, jog nei viena pusė nesiruošė pasiduoti. Leo šiam momente jautė didelę priešpriešą. Iš dalies suprato, kad jo naujajai bendražygei šie daikčiukai buvo svarbūs, bet kita vertus jo mažajai bičiulei turimas magiškas stiklainis buvo taip pat ne ką mažiau svarbus! Visgi linko pritarti Evai, tad išsakęs savo nuomonę nusprendė daugiau nesikišti, ir toliau mojuoti senoliui.
- Dar nespėjau! Eva minėjo, jog jis už dirbtuvių, - atsakė priartèjusiam Cid. Norėjo daugiau pasiteirauti apie įvykį, nutikusį su Laurus, bet netikėtai įsiterpė mergaitė paminėdama Ryder. Galiausiai pokalbis baigėsi su mergaitės sąlyga. Leo sukluso.
- Kaip suprasti? Kas dedasi su Ryder? - pažvelgė į senolį sutrikęs. Vaikino akyse Ryder buvo ne ką mažesnis draugas už Evą ar Cid, jis taip pat išgelbėjo Leo gyvybę po kirminų incidento, tad Leo neketino palikti vyriškio bėdoje.

Kol Eva sprendė ką daryti dėl buteliuko situacijos, Hex galvoje jau kaupė argumentus, kuriuos ketino naudoti bandydama perkalbėti pašnekovę. Kažin ar Metalinės Dykumos gyventojams reikėjo daugiau problemų. Ir nors mergina žinojo, jog jau senai būtų galėjusi magišką buteliuką tiesiog pasiimti niekam nieko nepamačius ir nesupratus kas įvyko, tačiau Hex buvo priešiška tokiems poelgiams. Kažkokiu būdu tai jai asocijavosi su vaikystės traumomis. Ir ji nenorėjo turėti panašumų su individais ar korporacijomis, kurių nekentė. Savo sugebėjimus tamsiaplaukė naudojo tik tais atvejais, kai jų iš tikrųjų reikėjo. Tuo labiau, kad bet kam jų demonstruoti mergina neketino.
Kompaniją pasiekęs mechanikas kreipėsi į Leo, todėl Hex kol kas liko tylėti ir klausytis pokalbio. Eva paminėjo nepažįstamo individo Ryder vardą ir pašnekovai tuoj pat surimtėjo. Netrukus pasikeitė ir visa atmosfera merginai supratus, jog vyksta kažkas blogo. Išgirdusi mergaitės sąlygą trumpaplaukė iš karto sutiko, nors nė nenutuokė, į ką veliasi. Galbūt būtų buvusi atsargesnė, bet šį kartą nebuvo viena. O ir juodaplaukis atrodė labai rimtai susidomėjęs situacija. Panašu, kad jis pažinojo Ryder. Galbut Leo buvo kilęs iš šios vietos? Vietinis? Reikės išsiaiškinti, bet dabar...
-Sutinku. Sakyk, ką reikia padaryti.
Nė kiek nesudvejojusi pasakė šviesiaplaukei mergaitei.

Cid nustebęs pažvelgė į savo anūkę kai ši pasiryžo atiduoti turimą lobį už merginos pagalbą. Nepaisant to, jog scavenger'ių komandai iš tikrųjų labai trūko žmonių, jų darbas turėjo labai daug įtakos Metalinės Dykumos gyventojų gerovei. Tačiau ar ši mergina iš vis galėjo padaryti kažką naudingo tokioje situacijoje? Vyras kažkodėl abejojo. Laimei Leo taip pat susidomėjo ir atrodė, jog irgi buvo pasiruošęs šokti į veiksmą. Dėl vaikino senolis mechanikas jau nebeabejojo. Juodaplaukis įrodė, jog juo galima pasitikėti ne vieną kartą. Atsiradus šiokiai tokiai vilčiai, vietoje šviesiaplaukės mergaitės prakalbo Cid paaiškindamas kas vyksta.
-Nors The Deadly Swords problemos atsikratėme, bet gavome žinių iš Pepper, kad vienas metalinis kirminas juda miesto link. Praradome labai daug resursų kare. Taip pat ir žmonių. Negana to, scavenger'iai pastebėjo dar ir kažką įtartino, bet nebeturi laiko to patikrinti. Detalių nežinau, geriausia jums būtų susitikti su Ryder. Jis su komanda renkasi prie miesto vartų. Ketina greitu metu iškeliauti į dykumą. Jeigu norite padėti, judėkite ten. Aš pranešiu jiems, kad palauktų.
Didžiąją dalį kalbos Cid žiūrėjo į Leo. Pabaigęs, jis pagaliau įrėmė rimtą žvilgsnį ir į Hex.
-Šio vaikino sugebėjimais aš pasitikiu.
Paplekšnojo juodaplaukiui per petį.
-Bet tavęs nepažįstu. Šitas darbas yra pavojingas. Gyvybę prarasti nesunku. Labai gerai pagalvok prieš keliaudama. Niekas tavęs neteis, jeigu apsigalvosi. Tas buteliukas nėra to vertas.
Po senio paskutinių žodžių Eva susiraukė. Nors suprato senelio mintį, bet jos akimis vyras labai nuvertino jos svarbų lobį. Gyvenant tokioje skurdžioje vietoje, magiško buteliuko vertė atrodė daug didesnė.

- Dar vienas kirminas?! - išsižiojo visiškai apstulbęs. Metalinę Dykumą tiesiog nestoja slėgti problemos. Vaikis jau žinojo, kas tie kirminai, taip pat suprato, kokie jie galingi. Praeitą kartą tik per plauką išsigelbėjo, kai jį vijosi dvi gigantiškos pabaisos. Bet palikti viską Ryder ir jo mažai komandai būtų per daug pavojinga. Gavęs tepštelėjimų per petį iš senolio, Leo tik įgavo daugiau ryžto.
- Girdėjai, ką sakė Eva, - atsisuko į savo naują partnerę ir nusijuokė šiek tiek pakylėdamas sunkią atmosferą, - Tau reikia to buteliuko, o aš noriu padėti Ryder, keliaukim dviese!
- Jau buvau susidorojęs su dvejais kirminais, kas čia sutriuškinti dar vieną, - pridūrė pasigirdamas ir nusišypsojo. Nors giliai viduje patirtis bylojo, kad nebus taip paprasta. Tačiau nenorėjo, jog kiti dėl kažko jaudintųsi. Skirtingai nei Cid, jaunuolis neketino nuvertinti merginos, tad nesiruošė jos įspėti. Na, tuo pačiu dar ir nejautė jai gilios empatijos. Vadinasi, jeigu Hex mirtų, Leo tiesiog manytų, jog ši buvo per silpna išgyventi. Pasukęs žvilgsnį į tamsiaplaukę laukė, kol išgirs teigiamą atsakymą ir galės kartu judėti link tikslo.

Netikėti Cid žodžiai šiek tiek išmušė iš vėžių. Hex patylėjo mąstydama apie situaciją. Atsakyti neskubėjo, nors neketino apsigalvoti dėl darbo. Ne vien dėl buteliuko. Dabar atsirado dar ir galimybė artimiau susipažinti su visų vadinama "mirties dykuma". Mergina tiesiog negalėjo praleisti progos. Smalsumas skatino išsiaiškinti ir kas tas "kirminas", kurį minėjo mechanikas. Vyras atrodė ganėtinai sunerimęs dėl jos gyvybės. Tikriausiai dėl to, jog nuvertino tamsiaplaukę. Ji pakreipė žvilgsnį į Leo ir dar kartą labai įdėmiai jį nužiūrėjo.
Jeigu jam jau yra pavykę susitvarkyti su keliais "kirminais", neturėtų būti per daug problematiška.
Išklausiusi visų Leo žodžių Hex ryžtingai nusišypsojo.
-Tai kodėl mes dar stovime čia, partneri?
Prieš nusisukdama keliauti tamsiaplaukė pažvelgė į Cid.
-Greitai pasimatysime.
Parodė tą pačią šypseną kaip ir juodaplaukiui, o tada nusisuko ir greitu žingsniu patraukė miesto vartų link. Žinoma, įsitikino, jog Leo ją pasivijo. Luktelėjo, kol jis pasiims kardą (jeigu jį ėmė). Iki tikslo buvo nemažas kelio gabalas.
-Papasakok kas tie "kirminai". Priešai, kurie išlenda iš smėlio? Jie gyvena po žeme?
Išėję iš dirbtuvių porelė liko vieni. Hex nusprendė pasinaudoti proga, kol nieko nevyksta, ir gauti informacijos apie ateinančius pavojus. Ypač kai Leo jau buvo su jais susipažinęs. Jeigu reikės šokti į veiksmą, mergina norėjo būti bent šiek tiek pasiruošusi.

Gavęs Leo ir Hex atsakymus Cid nieko nebegalėjo padaryti. Jaunų keliautojų pagalba daug reiškė dabartinėje situacijoje. Ypač žinant juodaplaukio paskutinius žygdarbius, mechanikas tikėjo, jog jo dėka pavyks atsikratyti dar vieno kirmino ir tai duos laiko miestui šiek tiek atsigauti po karo. Apie merginą jis nieko nenutuokė, net nežinojo ar ji nešiojosi ginklą, nes tokio nepastebėjo. Bet net jo perspėjimas neišgasdino nepažįstamosios. Beliko tik palinkėti jiems sėkmės. Šalia vyro vietoje trypsėjo mažoji padėjėja. Kiek sunerimusi, kaip ir kiekvieną kartą išlydėdama Leo į per daug pavojingą nuotykį, šūkčiojo iškeliaujantiems.
-Ei, Leo! Žiūrėk sugrįžk! Kitaip išardysiu Croyler, girdi? Vis dar galioja! Nesusižeisk!
Šokinėjo ir mojavo juodaplaukiui. Kažkuriuo metu akys nukrypo ir į Hex pusę. Mergaitė tamsiaplaukės nepažinojo ir per daug mažai bendravo, kad su ja galėtų elgtis draugiškai, bet vis tik nepažįstamoji pasirinko padėti Metalinės Dykumos gyventojams. Turbūt pati nesuvokė, į kokį pavojingą darbą vėlėsi.
-Ir tau sėkmės! Laukiame jūsų abiejų!

[Veiksmas persikelia į dykumą.]