Re: Miestas ant vandens [Landing site]

**Zen** Antr. 09 01, 2020 5:18 pm

Vaikinas įėjo į didžiulį ir prabangiai atrodantį banką. Šiame banke dar nebuvo buvęs, tad tik žvalgėsi aplink. Galiausiai prie jo priėjo vienas iš darbuotojų.
- Sveiki, norėčiau pasiimti paskolą- pasakė vaikinas. Pagal lankytojų skaičių raudonakis galėjo suprasti, jog gali tekti laukti eilėje. Gerai, jog vaikinas galėjo viską daryti savo tempu, tad net jeigu reikėtų laukti, jam nebuvo problemos.

**Captain** Antr. 09 01, 2020 5:34 pm

Vyras linktelėjo baltaplaukiui ir pasisukęs kilstelėjo ranką rodydamas į vieną iš registracinių staliukų, už kurio stovėjo darbuotoja, o priešais ją - didelė eilė.
-Jums reikėtų eiti ten.
Sugrąžinęs žvilgsnį į pašnekovą banko darbuotojas atidžiau pasižiūrėjo į savo pašnekovą. Jo veide netrukus atrodė nuostaba.
-Argi jūs kartais nebūsite kovotojas, kuris apgynė miestą nuo monstrų puolimų?

**Zen** Antr. 09 01, 2020 7:09 pm

Vaikinas tik ir pažiūrėjo į didžiulę eilę, kurioje teks laukti. Baltaplaukis nežinojo ar čia kiekvieną dieną būna tiek daug žmonių, ar čia tik dabar visi suplūdo kaip balandžiai prie batono. Tuo tarpu banko darbuotojas paklausė vaikino įdomaus klausimo.
- Na, teko sutikti keletą monstrų- vaikinas nusijuokė, nesitikėjo, jog bus atpažintas.

**Captain** Antr. 09 01, 2020 7:21 pm

Vyras nusišypsojo išgirdęs kuklų baltaplaukio atsakymą.
-Palaukite čia. Pasižiūrėsiu ką galiu padaryti.
Tai pasakęs greitesniu žingsniu banko darbuotojas nuėjo kolegės link, į kurios kryptį dar nesenai rodė kovotojui. Kiro galėjo matyti kaip jie pasikalbėjo ir vyras dingo už durų vedančių į personalo patalpas. Po kelių minučių jis sugrįžo kartu su kitu asmeniu, vyresne moterimi. Ji taip pat vilkėjo uniformą, tačiau ši šiek tiek skyrėsi nuo įprastinio aptarnaujančio personalo.
-Ji gali padėti jūsų klausimu.
Paaiškino vyras priėjęs prie Kiro. Moteris pasisveikino.
-Sveikas atvykęs. Prašau sekti paskui mane.
Ilgai nelaukdama moteris nusivedė baltaplaukį į savo kabinetą palikdama vaikiną aptarnavusį vyrą priiminėti kitų klientų.
Kambarys, į kurį moteris nusivedė Kiro atrodė panaši į ofisą, tik daug šviesesnė, erdvesnė ir prabangesnė. Įsitaisiusi savo kėdėje už stalo moteris parodė vaikinui sėstis priešais.
-Mano vardas Frida. Taigi, kuo galėčiau tau padėti?

**Zen** Antr. 09 01, 2020 7:29 pm

Vaikinas pastoviniavo kol darbuotojas kalbėjo su savo bendradarbe, galiausiai tik nusišypsojo kai jis sugrįžo su rimčiau apsirengusia moterimi.
- Puiku- Baltaplaukis nusekė paskui ją į kažkokį tai kabinetą, jis assumino, kad čia jos kabinetas. Įėjęs į vidų ir parodytas sėstis šis prisėdo.
- Mano vardas Kiro- prisistatė vaikinas- keliaukime tiesiai prie mano atvykimo priežasties, norėčiau pasiskolinti 350 orbų- atsakė vaikinas ir nusišypsojo.

**Captain** Antr. 09 01, 2020 7:45 pm

Moteris linktelėjo sutikdama praleisti formalumus ir eiti prie reikalo.
-Žinoma. Jokių problemų.
Darbuotoja atsidarė stalčių ir išsitraukė kelis surištus lapus su jau paruošta sutartimi. Joje buvo kelios vietos, į kurias reikėjo įrašyti nutartas detales pagal situaciją. Ji padėjo sutartį priešais baltaplaukį vaikiną ant stalo, tekstas buvo atsuktas į jį, kad būtų patogu iš karto skaityti. Moteris taip pat padėjo rašiklį šalia lapų.
-Jeigu viskas tinka, įrašyk savo pilną vardą ir pavardę, reikiamą sumą ir, žinoma, parašą pačioje pabaigoje.
Didžioji dalis informacijos sutartyje buvo jau daug kartų matyta ir gerai žinoma. Kiro rūpėjo sužinoti tik kelias detales. Vaikinas turėjo metus nuo sutarties pasirašymo datos tam, kad sugrąžintų visą sumą su palūkanomis atgal bankui. Taip pat buvo pateikta detali informacija kokio dydžio ir kas kiek laiko skaičiuosis šios įmokos. Banko darbuotoja kantriai laukė, kol baltaplaukis perskaitys dokumentą ir imsis veiksmų.

Orb'ų iš banko skolinimasis: pasiėmus paskolą kiekvienu ėjimu grąžinama suma padidės +1 orb iki kol veikėjas susimokės.

**Zen** Antr. 09 01, 2020 8:00 pm

Vaikinas paėmė sutartį ir pradėjo ją skaityti. Sutartyje buvo nurodyta daug informacijos. Vaikinas pakėlė antakį, kai pamatė, jog labai greitai kils suma kurią reikės atiduoti. Baltaplaukis žinojo, jog procentai nuo paskolos yra būdas bankui užsidirbti pinigų, tačiau kai procenta kyla TAIP dažnai, visai buvo nenuostabu, kodėl banko interjeras buvo toks puošnus. "Reikėjo atidaryti banką o ne užsiimti parduotuvėle". Vis gi vaikinui reikėjo pasiruošti kelionei, o greituoju metu pinigų negaus, tad nusprendė, jog investicija bus to verta. Baltaplaukis parašė visą reikiamą informaciją ir padėjo parašą. Į sumos laukelį parašė skaičių 350 orbų.
- Na, atrodo nieko nepraleidau- pasakė vaikinas ir padavė sutartį atgal moteriai.

**Captain** Antr. 09 01, 2020 8:12 pm

Moteris leido vaikinui ramiai viską perskaityti ir pagalvoti apie savo pasirinkimą. Neskubino jo ir jokiais būdais nedrumstė jo ramybės. Galiausiai baltaplaukiui viską supildžius banko darbuotoja pasuko lapus į savo pusę ir sužiūrėjo, kad viskas būtų tvarkingai supildyta. Patvirtinusi, jog viskas gerai, moteris paėmė sutartį ir pasikėlė nuo kėdės. Ištiesė laisvą ranką į Kiro pusę.
-Malonu bendradarbiauti, Kiro. Norėtum gauti orb'us grynais ar skaitmeniniu būdu?

**Zen** Antr. 09 01, 2020 8:16 pm

Vaikinas tik palinksėjo galva, kai gavo patvirtinimą, jog viskas užpildyta gerai. "Hmm, per daug ant savęs nešiotis nenoriu, o ir šiaip viską turiu banko saskaitoje, tad manau reikėtų ir dabar pasiimti į skaitmeninę saskaitą"
- Skaitmeniniu būdu man būtų patogiausia-
Susitvarkęs reikalus ir atsisveikinęs su Frida, baltaplaukis gavo žinutę, jog pinigai buvo pervesti "Oho kaip greitai, bent tiek gerai, galiu iš karto keliauti apsipirkti, nes kuo ilgiau delsiu, tuo daugiau turėsiu atiduoti bankui". Vaikinas nebesižvalgė aplink miestą, judėjo su tikslu. Nebeturėjo tiek laisvės, kad galėtų lepintis saulute ir pūsti sau panosėj, o ir kokteilių prie jūros irgi nebuvo kada gurkšnoti, reikėjo dirbti. Tikėjosi, jog artifakto paieška jam atsipirks. Vaikinas patraukė link savo parduotuvėlės.

**Captain** Antr. 09 01, 2020 8:22 pm

Moteris linktelėjo išgirdusi vaikino atsakymą.
-Tuomet prašau paruošti savo elektroninį įrenginį.
Darbuotoja taip pat iš kito stalčiaus išsitraukė oficialų nešiojamą įrenginį ir suvedė reikiamą informaciją. Kai baltaplaukis buvo pasiruošęs, moteris atliko visas reikiamas funkcijas ir 350 orb'ų suma įkrito į vaikino sąskaitą. Porelė atsisveikino ir Kiro buvo išlydėtas iš kabineto. Vėliau ir iš pačio banko kitų darbuotojų.

Kiro gauna 350 orb'ų.

**Zen** Tr. 09 02, 2020 9:34 pm

Vaikinas su sumuštinių dėžute po pažastimi atkeliavo link landing site ir nuėjo ten kur buvo priparkuotas jo erdvėlaivis. Priėjęs jį atrakino, erdvėlaivio durys po truputi atsidarė. Vaikinas vienu pašokimu užšoko į jo vidų ir uždarė duris. Padėjo sumuštinių dėžutę ant lentynėlės ir atsisėdo į vairuotojo kėdę. Atsidarė užsirašytas koordinates kur maždaug turėjo būti ta biblioteka, ir paleido auto pilotą.

[Išskrido į technologijų nepaliestas vietas]

**Captain** Kv. 09 03, 2020 2:54 pm

Kadangi Kiro apsigyveno Altissia mieste ir netgi įkūrė (*cough* pavogė *cough*) verslą, jis galėjo atvykti ir išvykti kada panorėjęs. Raportuoti apie kelionės priežastį ir susimokėti už atvykimą taip pat nereikėjo. Skrydžių kontrolė jį lengvai praleido. Vaikinas taip pat žinojo, jog grįžtančio jo taip pat niekas nestabdys. Bent kol jis skaitosi Altissia gyventojas. Baltaplaukio keturvietis erdvėlaivis dingo už horizonto ir atsmosferos sluokslio palikdamas vieną gražiausių galaktikos kampelių toliau klestėti.

**Rita** Št. 09 12, 2020 11:45 pm

Leila keliavo kartu su Integra ir sekė visus jos nurodymus. Už tai netrukus ir greitai merginos buvo jau prie Integros erdvėlaivio. Baltapūkė dar spėjo pagalvoti kaip pasiilgo savosios transporto priemonės, bet bent jau šiandien džiūgavo, kad jai nereikės pilotuoti.
-Dykuma kaip dykuma, nieko ypatingo.
Įsiterpė į draugės pasvarstymus nusišypsodama, tačiau tuoj ir nusipurtė. Merginai, kuri daugiausia savo gyvenimo praleido bene lietuje, ryški saulė ir dykuma nekėlė jokio džiugesio. Jau užteko ir ryškios bei džiaugsmingos Altissia, kuri ir taip savo šviesa vargino baltapūkę. O toliau bus dar blogiau. Tik tiek, kad lušnynai merginai buvo arčiau širties, nei kilmingųjų žmonių kvartalai.
-Aš tos vietos mintinai nežinau. Bet kaip sakai, nemanau, kad bus problematiška surasti kur Swordai skriaudžia žmones.

**Mary** Sk. 09 13, 2020 12:22 am

Inegra plačiau nusišypsojo išklausiusi Leilos komentarų. Pastebėjus, jog daugei kelionės tikslas daug žavesio neteikė, raganos smalsumas tik sustiprėjo. Su dar didesniu entuziazmu mergina įlipo į savo erdvėlaivį ir įsitaisė piloto vietoje. Lagaminą pasidėjo laivo gale, o atsisėdusi prisisegė diržus. Niekada negalėjai žinoti, kada jie gali praversti. Tarpplanetinėse kelionėse viskas kas nutinka, įvyksta netikėtai. Palaukusi, kol baltaplaukė pasiruoš kelionei, Integra pamažu ėmė kurti SUNFISH07 variklį.
-Negaliu sulaukti. Bijau, bet ir įdomu. Kiek toli mes galime nueiti? Leila, mano kūnu bėga šiurpas!
Plačiai besišypsodama šviesiaplaukė kalbėjo įvedinėdama koordinates į sistemą. Erdvėlaivis netrukus pakilo nuo platformos ir pradingo danguje palikdamas Altissia miestą.

[Keliaujam į Metalinę Dykumą]

**Perion** Kv. 11 12, 2020 1:01 pm

Atsisveikinimo akimirką mergina negalėjo išsirinkti tinkamų žodžių savo mintims ir jausmams išreikšti. Ji buvo be galo dėkinga susiraukusiam blondinui ne tik už jo drąsą, ištikimybę komandai, tačiau ir pagalbą su Ash laidotuvėms. Juk tai jau nebebuvo darbo dalis ir niekas už šią papildomą kelionę nesumokėjo. Bet vaikinas buvo su Hex ir galima sakyti su pačiu Ash iki pat galo. Todėl Hex pagelbėjimai blondinui neatrodė reikšmingi lyginant su laidovutvėmis. Dabar porelė stovėjo erdvėlaivių stovėjimo platformoje, ką tik išlipę iš gondolos, kuria į šią vietą buvo atgabenti. Daugiau reikalų Altissia mieste jie nebeturėjo.
-Ačiū.
Galiausiai tyliai ir trumpai ištarė mergina.
-Susitikime kadanors vėl.
Išspaudė šypseną ir žvelgdama į Gabriel susiraukusį veidą stengėsi sau įpiršti mintį, jog vaikinas iš tikrųjų visai nebuvo piktas. Atsisveikinimas buvo trumpas, draugiškas, tačiau be jokių sentimentų ar nereikalingų dalykų. Vaikinas ir mergina nenorėjo užsistovėti, todėl pamojo vienas kitam ir atsuko nugaras nutoldami į skirtingas puses. Pasiekusi savo raudoną ZEN H82 Hex nužiūrėjo jį nostalgišku žvilgsniu. Ji ir vėl liko viena su savo ištikimu draugužiu. Atėjo metas leistis į kitą kelionę. Įlipusi į erdvėlaivį trumpaplaukė įkrito į piloto sėdynę ir šiek tiek pamąsčiusi nustatė naujo tikslo koordinates. O kai jau buvo pasiruošusi, užkūrė variklius ir ZEN H82 netrukus paliko Altissia horizontus.

Sponsored content