Alton Plaza [Landing site]

Leila suraukė nosį po apsidairymo ir supratusi, kad visos iki vienos kėdės prie baro užimtos ir čia nėra daugiau vietos. Bet paslaugus barmenas užtikrino, kad jos gaus maistą, todėl pasitikėdama žodžiu dabar jau apsidairė po salę. Vieta prie lango, pro kurį matėsi nuskriaustas miestas ir lietus plovė stiklą, mažiausiai traukė tamsiaplaukę. Tamsus atokus staliukas tolimame kampe būtų labai gera vieta pasislėpti nuo žmonių šurmulio... tačiau šiuo metu Leilai patiko tas triukšmas. Jos siela tiesiog troško gyvų, linksmų lankytojų ir nerūpestingos aplinkos, todėl mergina pasirinko vidurį.
-Einam ten.
Ji parodė ranka Integrai į viduryje buvusį tuščią staliuką ir pasistengė, kad į tai atkreiptų dėmesį barmenas.
-Laukiam to stipriausio shot'o ir dar šiaip atsigerti.
Priminė vyrui apie pirminį merginų užsakymą ir nuėjo atsisėsti. O atsisėdusi klausėsi aplinkinių šnekų. Ką gali žinoti, gal išgirs dar daugiau reikiamos informacijos.

Integra taip pat dairėsi laisvų vietų. Tačiau Leila greičiau jai nurodė kryptį, negu šviesiaplaukė pati kažką pastebėjo. Kavinėje buvo daug lankytojų, o šių judesiai užstojo daugumą staliukų. Atsisėdusi ragana tiesiog džiaugėsi, kad porelė surado laisvų vietų ir dabar galėjo ramiai laukti atkeliaujančio maisto.
-Kas galėjo pamanyti, kad jau iš pat ryto mūsų laukė tokie nuotykiai. Ir prieš pat pusryčius.
Pusiau besiskųsdama prakalbo Integra. Kavinė jai patiko, tai buvo kažkas naujo. O ir aplinkinių mados atrodė įdomiai. Gimtame mieste nepamatytum nieko panašaus. Elektros stoka atėmė muziką, tačiau aplinkinių pašnekesiai sukėlė pakankamai didelį triukšmą. Karts nuo karto pažvelgdama tai į vieną, tai į kitą pusę, mergina galiausiai atsisuko į draugę.
-Tai kokie planai po to? Kokiais būdais Neo Kobe gaunate informaciją?

Nors barmenas ir girdėjo Leilos pakeltu balsu išsakytus žodžius siekiant atkreipti jo dėmesį, tačiau nereagavo į tai daugiau, negu reikėjo. Padavėjos laisvai susirasdavo klientus ir be vyro pagalbos. O šis pats maisto nenešiodavo, mat turėjo pakankamai daug darbo už baro. Merginoms susėdus ir pradėjus šnekučiuotis, prie jų staliuko priėjo jauna mergina. Ji buvo trumpų lygiai kirptų juodų plaukų, violetinių akių, o vilkėjo blizgią ryškios mėlynos spalvos aptemptą mini suknelę. Identiškas sukneles vilkėjo ir jos kolegės. Rankoje mergina nešėsi padėklą ant kurio buvo padėti du stikliukai žalsvo skysčio. Šiuos padavėja pastatė ant stalo priešais abi klientes. Taip pat šalia padėjo ir gėrimus: dvi stiklinės su gazuotu skysčiu, kurio dvi pagrindinės spalvos raudona ir geltona pynėsi tarpusavyje. Į skystį buvo įmerkti spalvą keičiantys šiaudeliai.
-Maistas bus už kelių minučių.
Maloniu balsu pranešė mergina palikdama Leilą ir Integrą su gėrimais. Padavėjai nueinant vienas iš klientų vyrų grybžtelėjo jai per užpakalį. Tačiau mergina tik nusišypsojo jam, kažką pasakė ir nuėjo. Matomai tai buvo dažnas atvėjis. Kavinės triukšme merginos galėjo išgirsti daug įvairių kalbų apie nieką arba nieko įdomaus nepasakančio. Dauguma tiesiog skundėsi dėl pastarųjų planetos įvykių ar spėliojo, kas tai galėjo sukelti. Iš dar tolėliau Leila galėjo nugirsti pokalbio nuotrupą:
-Žiniasklaida apie tai daug nekalba, bet kiek girdėjau jis ten visą laiką taip ir būna.
-O kas? Bent asmens lytį ar rasę žinai? Deadly Swords?
-Neaišku. Žinau tik, kad stovi ant centrinio dangoraižio stogo.
-Keista, keista.. Bet jeigu nieko nedaro, tai gal ir dėmesio neverta?
-...

Atsisėdusi prie staliuko Leila kaip ir Integra dairėsi. Tik gal kiek kitokiu tikslu. Tamsiaplaukei knietėjo sugaudyti kokios vertingos informacijos, o kur gi geriau ji sklinda nei prie gėrimų. Todėl mergina kiek nežymiai sukiojosi, o išgirdusi išsiskiriančią žinią apie keistą asmenį dar labiau sukluso. Jei būtų buvusi žvėriukas, tai matytųsi jos ausys pakreiptos į tą pusę, kad geriau susikoncentruotų.
-turime čia šiose vietose informatorių, bet per tokius neramumus velnias žino kur jį surasi. Ir taip buvo slaptas asmuo...
Negarsiai ir pasilenkusi virš stalo, arčiau Integros, susakė Leila.
- bet kartais informaciją paskleidžia ir paprasti žmonės..
Ji šyptelėjo suimdama į rankas stikliuką su ryškiu gėrimu.
- už tai kas buvo ir už tai kas dar bus
Garsiai išsakė, sudaužė į draugės stikliuką ir vienu ypu išgėrė gėrimą.
- panašu, kad toliau teks pasikarstyti stogais
Jau vėl tyliau prakalbo su šypsenėle. Gėrimas kiek nudegino, bet kaip koks energijos užtaisas sustiprino gerą nuotaiką ir ryžtą toliau gelbėti savo planetą.

Matydama kaip Leila pasilenkė virš stalo ir ėmė negarsiai kalbėti, Integra taip pat palenkė galvą arčiau, tačiau ne per daug, kad merginų šnabždesiai iš šono neatrodytų per daug akivaizdžiai. Sužinojusi šiek tiek apie Neo Kobe informatorių Integra nustebusi palinksėjo galva sau pačiai. Altissia informatorė nebuvo slaptas asmuo, tačiau gyvenimo salygos Neo Kobe planetoje buvo daug pavojingesnės, tai gal ir logiška. Tolimesni rudaplaukės žodžiai privertė raganą šyptelėti ir ši trumpam žvilgtelėjo į kavinės lankytojus.
-Tu teisi.
Sutiko, jog iš aplinkinių kalbų galima taip pat daug sužinoti, tačiau šviesiaplaukės metodai buvo kitokie. Deja, šiuo metu ji nebuvo pakankamai pajėgi brautis į kitų smegenines. Tai paskatino merginą pakelti stikliuką kaip tik tuo momentu kai Leila pagriebė savąjį. Džiaugsmingai merginos sudaužė gėrimais ir vienu mauku nurijo žalsvą skystį. Šviesiaplaukė tumpam susiraukė pajutusi stiprų deginimą, bet jis gan greitai praėjo. Ranka prisitraukė stiklinę su lengvesniu gėrimu ir lūpomis apglėbusi šiaudelį siurbtelėjo dvispalvio gėrimo. Skonis iš pradžių lengvai pribloškė merginą. Tokio ji dar nėra ragavusi. Siurbtelėjo dar kartą. Gėrimas ėmė visai patikti.
-Stogais?
Staiga sureagavo į Leilos žodžius.
-Kaip mes ketiname atsidurti ant dangoraižio stogo?

Prie Leilos ir Integros staliuko sugrįžo jau matyta padavėja. Šį kartą ant padėklo ji turėjo garuojančio maisto. Susirinkusi tuščius stikliukus mergina ant staliuko išdėliojo dvi lėkštes su lygios plokščio cilindro formos mėsos kepsniu. Atskiruose bliūdeliuose buvo patiektos salotos, sultinys ir ryžiai. Porcijos atrodė idealiai subalansuotos.
-Skanaus.
Prieš nueidama palinkėjo padavėja.

-Laiptais?
Trūktelėjo pečiais atsakydama į Integros klausimą. Iš tikrųjų Leila ir pati nenutuokė. Tačiau naudojantis suirute mieste neturėtų kilti problemų patekti į bet kokio pastato vidų, o po to ir ant jo stogo.
- ką nors sugalvosim.. visada sugalvojam
Nusišypsojo ir kaip tik tada atsidūrė maistas prieš merginų nosis. Tamsiaplaukė išplėtė akis.
- wow! Čia tai puota! Itadakimasu!
Iš nuostabos sušukusi suplojo delnais, linktelėjo ir iš karto griebė įrankius ir kapojo maistą iš visur po biškutį.

-Eeeeeeeeh??
Priblokšta pasižiūrėjo į Leilą tikėdamasi, jog ši juokavo.
-Laiptais į.... kurį aukštą?
Pagalvojo, kad geriau būtų pasitiksinti, bet vaizduotė jau buvo pateikusi ekstremalių pavyzdžių. Tikėtis, jog dangoraižyje veiks energijos generatorius buvo labai optimistiška ir galbūt naivu. O tai reiškė, kad egzistavo didelė tikimybė, jog liftai neveikė. Integra atsiduso.
-Na, reikės kažką sugalvoti.
Prieš pratęsiant pokalbį netikėtai įsiterpė padavėja, kuri kaip tik atnešė merginų užsakytą maistą. Šviesiaplaukė smalsiomis akimis sekė lėkštes ir bliūdelius padavėjai juos bedėliojant. O šiai nuėjus, Integra nebegalėjo susilaikyti.
-Skanaus!
Sušuko greičiau, negu draugė ir paėmusi šakutę bakstelėjo į neįprastos formos mėsos kepsnį. Tačiau kantrybės nebebuvo, tad neužsiėmė analizėmis. Peilio pagalba atsipjovė kąsnio dydžio dalį ir įsidėjo į burną. O po to ėmė ragauti ir visų kitų gėrybių. Neišpasakytai malonūs jausmai apėmė merginą pajutus maisto skonį.

Maistas buvo fantastiškas. Kiekvienas kąsnelis maloniai kuteno gomurį ir švelniai slydo skrandžiu žemyn iki pilvo. Leila sunkiai paminė kada valgė šiltą ir pilnavertį maistą, tai visas organizmas kartu džiūgavo su ja ir net ištryško ašara iš malonumo.
Pakankamai pasisotino tik sukirtusi pusę porcijos. Iki to laiko tamsiaplaukė tylėjo, o dabar jau atsilošė ir atsigėrė.
- tu tikrai nieko prieš čia su manim tampytis ir veltis bala žino kur?
Pasitikslino Leila pas draugę. Gal ir nelaiku ir ne vietoje, bet knietėjo išsiaiškinti, tai geriau iškart išsiaiškinti.
- Altisija turbūt laimingai toliau gyvena grožyje ir šviesoje. O čia net svetimas kraštas tau
Matomai merginai shot'as suveikė kaip išgėrus kelis litrus alaus, kuomet atsiriša ležuvis ir prasideda gyvenimo klausimai.

Valgydama Leila tylėjo ne viena. Integra taip pat neturėjo kada kalbėti. Nauji, bet įspūdingai malonūs skoniai užliejo šviesiaplaukę ir ši negalėjo nustoti valgyti iki kol neištuštino kiekvienos lėkštės ir bliūdelio. Matomai mergina buvo labai išalkusi. Tačiau po tokios sočios porcijos nebesinorėjo pakartoti. Kad ir kaip buvo įdomu išbandyti daugiau šios planetos maisto skonių, šiuo metu nebepajėgė. Atsilošusi į kėdę trumpam užvertė galvą ir išleido gilų atodusį. Tą akimirką Integra jautė laimę. Išgirdusi draugės klausimą pasuko galvą į ją ir susimąstė.
-Aš mėgstu užbaigti dalykus iki galo. Jau įsivėliau į šį reikalą, tai ketinu padėti jį išspręsti.
Mergina plačiai išsišiepė.
-Žinoma, tai nereiškia, kad liksiu čia gyventi. Bet ir pačiame Altissia mieste ilgam neužsilieku. Kartais šiaip užsimanau pakeliauti, o kartais darbo sumetimais.
Šviesiaplaukė truktelėjo pečiais ir prisitraukė gerimą arčiau.
-Dviese nueisim toliau.
Pasakė ir stebėdama Leilą gurkšnojo rausvai geltoną skystį.

- kuom tu užsiėmi?
Kadangi Integra užsiminė apie darbą, rudaplaukė suvokė, kad nieko nežino apie savo partnerę. Ji anksčiau ir negalvojo pasidomėti, bet iš kažkur atsirado noras pažinti merginą. O tai dabar buvo labai jau darbiniai santykiai. Ir tas darbas abiejoms buvo ne pagrindinis. Turbūt. Bent jau Leilai.
Žiūrėdama kaip šviesiaplaukė gurkšnoja gėrimą, Leila pratęsė valgymą. Viena ranka sekėsi kur kas sunkiau ir lėčiau, todėl pilvui prisisotinus, toliau maistą kišti į save buvo beveik tik kančia. Bet juk negalima palikti maisto.

Išgirdusi Leilos klausimą Integra staiga susivokė, jog buvo daug girdėjosi draugę pasakojančią apie savo darbą, tačiau pati ragana niekada apie savajį neužsiminė. Bet neturėjo kuo ir pasigirti. O norėdama pradėti pasakoti pastebėjo, kad nežinojo kaip apibūdinti savo veiklos.
-Eeeeh. Hahaha! Kaip čia tau paaiškinus. Ar magas gali būti profesija?
Šviesiaplaukė nusijuokė stebėdama kaip draugė stengėsi pabaigti savo porciją.
-Na, gaunu įvairių užsakymų iš įvairių žmonių, kuriems reikia mano gebėjimų. Kadangi Altissia gyvena ir taip nemažai magų, dauguma darbo būna kitose planetose. Kaip tavo darbas yra keliauti po planetą pristatinėjant siuntas, taip mano darbas yra keliauti po visą sistemą. .. Ir kartais kitus pasaulius.
Pasistengė papasakoti taip, kad Leila bent kažką suprastų.

- kaip cirkas?
Suraukusi antakius bandė suprasti ką dar gali magas veikti be pasirodymų ir karybos. Bet Leila ir kario nelaikė profesija. Jai visas karų ar kovų reikalas atrodė kaip antraeilis užsiėmimas. Pomėgis. Pareiga?
Svarstydama dabaigė ir savo porciją ir dabar pilnai atsilošė kėdėje. Po sočių... pusryčių? ... reikia pailsėti. O tada galės eiti paieškoti tos paslaptingos būtybės ant dangoraižio stogo. Tik bėda kad nežino ko iš jos nori. Šyptelėjo pati sau ir pakėlė akis į Integrą.

Sutvinkčiojo antakis išgirdus Leilos paminėtą palyginimą. Ragana negalėjo to nepriimti kaip įžeidimo, nors ir suprato, kad draugė greičiausiai paprasčiausiai nesuprato.
-Visiškai ne. Aš nenaudojų savo gebėjimų kitų linksminimui.
Atsiduso.
-Dažniausiai esu kviečiama ištirti įvairius paranormalius reiškinius. Na, kurių nesukėlė technologijos ar natūralūs gamtos reiškiniai. Kartais reikia nukauti kokią nepaaiškinamą būtybę. Kartais tenka keliauti pro portalus į kitus pasaulius. Trumpai tariant, aiškinuosi įvairius dalykus ir sprendžiu problemas, kurių paprasti žmonės nesupranta.
Integra truktelėjo pečiais ir nusišypsojo. Pabaigusi dvispalvį gėrimą padėjo tuščią stiklinę ant stalo. Šiaudelis vis dar keitė spalvą. Jau kaip ir norėjosi keliauti.

- aaaa... mat kaip...
Tęsiamai numykė po draugės paaiškinimo. O atrodė apie tokį nupasakotą darbą net nepagalvotum. Gyveni ir mokais.
Integros ištuštinta taurė paragino tamsiaplaukę pasiskubinti. Tą ji ir padarė. Išgėrė savo porciją ir atsistojo.
- keliaujam? Pasidairyti po aukštumas
Šyptelėjo mergina savo draugei. Atsigavusi Leila netvėrė savo kailyje kaip norėjo kuo greičiau atstatyti pusiausvyrą ir tvarką savo planetoje. Ir jei tai reiškė pesčiomis įkopti į dangoraižį.. tebūnie. Tokiu būdu turės daug laiko sugalvoti ką šnekėtų neaiškiam tipui ant stogo.

Leilai pabaigus maistą Integra taip pat atsistojo nuo kėdės nekantraudama imtis veiksmo.
-Keliaujam!
Energingai atsakė draugei ir plačiau nusišypsojo žiūrėdama į ją. Išeidinėdama linktelėjo barmenui bei padavėjoms atsisveikindama. Po tokių gardžių pusryčių norėjusi išlysti į saulėtą gatvę, bet merginas pasitiko lietus ir apsiniaukęs dangus. Negana to, šviesos mieste praktiškai nebuvo, tik tie patys praskrendantys sraigtasparniai ir dar veikiančio transporto šviesos. Integra atsiduso.
-Jau buvau spėjusi pamiršti apie lietų.
Ironiškai šyptelėjo ir patraukė pirmyn. Paėjusi kelis žingsnius suvokė, jog nežinojo kur turėjo eiti. Pasisuko į Leilą.
-O mums toli? Iškviesiu taksi.
Išsitraukusi susisiekimo prietaisą užsisakė taksi paslaugą ir sulaukė panašios žinutės kaip ir prieš kelias valandas. Šį kartą reikėjo laukti dvidešimt penkias minutes.

Išėjo paskui Integrą nekreipdama jokio dėmesio į lietų. Bet kadangi teks palaukti taxi, tai vis tiek prisiglaudė prie pastato sienos, kažkiek taip slėpdamasi nuo krentančio vandens.
-Mums reikia ant centrinio dangoraižio stogo...
Pradėjo kalbą, tempdama laiką.
- .. nežinau ar girdėjai šnekas bare. Bet ten turėtų būti kažkokia būtybė. Arba ten bus informatorius, kuris renka bet kokią info, arba sutiksim kokį padarą. Kaip bebūtų, manau, vienu ar kitu atveju jis turės informacijos apie planetos situaciją. O jei pasiseks, gal ir apie energiją... arba ten ji.
Po paskutinės ir jai šovusios į galvą minties nusijuokė.
- būtų super, jei vairuotojas galės taxi pakelti iki pačio viršaus.
Dantyta šypsena pažvelgė į draugę. Galėjo jai bent skėtį parūpinti. Leila buvo tiek įpratusi prie lietaus, kad jis buvo savaime suprantama oro sąlyga, o nevietiniams jis galėjo kelti daug nepatogumų ir gadinti visą nuotaiką.

Kadangi daugiau nebuvo ką daryti belaukiant taksi, merginos susirado stogelį, po kuriuo laikinai pasislėpė nuo lietaus. Integra nužvelgė gatvę, gatvių šviestuvus, neonines iškabas, monitorius kabėjusius ant pastatų sienų. Be šviesos ši planeta atrodė itin niūriai.
-Girdėjau apie dangoraižį ir kad kažkas ant jo stogo. Daugiau nieko. Nežinau ar tai iš vis susiję su mūsų tikslu, bet neturime geresnio plano, tai pasižiūrėkime kas ten tokio.
Nusišypsojo draugei pasakiusi savo nuomonę apie šį reikalą.
-Naa, jeigu taksi mūsų negalės nuleisti ant stogo, bus problema. Mmm.. Galbūt reikėtų susirasti žmogų, kuris galėtų mus ten nugabenti tada? Arba susirasti įrangos, kuri leistų mums pavyzdžiui.. skraidyti? Ne, gauti skraidantį transportą turbūt būtų paprasčiau.
Mėtė idėjas draugei kol jos laukė atvykstančio taksi.

Po numatyto laiko prie nuo lietaus besislėpusių merginų gatvėje nusileido taksi turbomobilis. Leilai ir Integrai sulipus vidun, vairuotojas atsisuko į jas ir užklausė, kur jas nuvežti.
-Pastaruoju metu mieste neramu, ar ne? Tai kur jūs keliaujat?
Pagyvenęs vyras atrodė nuotaikingai nusiteikęs nepaisant karts nuo karto į paviršių išlendančio pavojaus. Staiga vyro akys išsiplėtė žiūrint į rudaplaukę. Nukreipė žvilgsnį, kad įdėmiau įsižiūrėtų ir į Integrą. Ją atpažino per Leilą.
-Pala pala. Čia jūs! Jūs jūs jau ne vieną vietą atkovojot iš Deadly Swords. Girdėjau apie jus!

- skraidantį transportą... hmmm...
Po draugės samprotavimų Leila susimąstė ant tiek, kad net pirštais suėmė sau barzdą.
- Nebloga idėja, bet šiaip tai gal užteks ir turbomobilio, nes ieškoti transporto o po to gal ir piloto... daug problemų.
Kaip tik, begalvojant kaip geriau būtų patekti ant stogo, atvyko merginų taxi ir jos susėdo. Leila pagal iprotį iš karto nusisuko žiūrėti pro langą.
- mus ant aukš...
Buvo bepradedanti abėjingai aiškinti kelionės tikslą kai taksistas ėmė mykčioti ir berti sunkiai suvokiamus žodžius. Iš nuostabos tamsiaplaukė net atsisuko į vairuotoją. "Kaip? Kąą?" mintyse užvirė klausimas, bet pasamonė greit reagavo ir vertė naudotis situacija.
- mums reikia patekti ant aukščiausio dangoraižio stogo. Gal turite idėjų kaip tai padaryti neužtrunkant dienos lipant laiptais?

Tęsdama pokalbį Integra pakomentavo atsakydama į Leilos žodžius.
-Na, turbomobilis yra viena iš skraidančio transporto rūšių.
Truktelėjo pečiais, mat vis tiek nežinotų kaip gauti ko merginoms reikėjo, tad paliko galvojimą draugei. Įsėdus į taksi šviesiaplaukė buvo ne mažiau priblokšta, negu partnerė, išgirdusi, jog vairuotojas apie jas žinojo. Atrodė ragana dar ne taip senai atkeliavo į Neo Kobe. Kaip kažkas galėjo apie ją žinoti? Bet pamačiusi vyro susidomėjimą, sumąstė, kad galbūt pavyks iš jo išpešti pagalbos.
-Mes aiškinamės elektros dingimo priežastį ir labai padėtų, jeigu galėtum mus nuleisti ant centrinio dangoraižio stogo. Galima sakyti, padėtum ne tik mums, bet ir sau pačiam ir visiems kitiems, jeigu mums pavyks išspręsti šią problemą. Ką pasakysi?

[Use: Deep Senses]

Taksistas buvo be galo susidomėjęs šiomis dviem merginomis. Jis girdėjo kaip jos gelbėjo Neo Kobe nuo The Deadly Swords organizacijos atakų bei sprendė kitas pavojingas problemas. Jis turėjo daug klausimų, bet Leilos klausimas privertė vyrą kiek nusivilti savimi.
-Deja, taksi neturi leidimo leistis ant to pastato stogo..
Pradėjo kalbėti vairuotojas, tačiau netikėtai įsiterpė Integra. Jos žodžiai paveikė vyrą ir šis minutę patylėjęs pakėlė į merginas ryžtingą žvilgsnį.
-Žinot ką? Aš jums padėsiu! Elektros dingimas yra didelė problema. Jeigu sulaužydamas taisyklę prisidėsiu prie planetos išgelbėjimo, tai verta!
Taksistas šyptelėjo ir iškėlė nykštį pašnekovėms. O tada nusisuko ir nuvairavo centrinio dangoraižio link. Besileidžiant ant stogo pro langus buvo galima įžvelgti žemiau stovėjusią figūrą. Kadangi persona buvo tamsi, lietaus, vėjo ir atstumo dėka liejosi su fonu.

Išgirdusi, kad taxi negali leistis ant centrinio dangoraižio stogo, Leila susikrimto ir jau galvojo klausti bent kažkokio pasiūlymo. Tačiau netikėtai prakalbo Integra ir jos kalba buvo tokia už širdies ir sąžinės griebianti, kad vairuotoją nesunkiai įkalbėjo. Tamsiaplaukė irgi iškėlė nykštį į viršų pritardama vyro kėslams ir kol kas įsitaisė sėdynėje kol pasieks tikslą.
Pakilus aukštai aukštai, pro langą mergina matė tamsų šešėlį, bet kieno jis buvo niekaip negalėjo įmatyti ir išskirti. Ji atsargiai išlipo iš turbomobilio, atsisveikinusi su vairuotoju, ir žengė kelis žingsnius žmogystos lik. Atsargiai, neužtikrintai, mėgindama įžiūrėti kas jos laukia ir sugalvoti apie ką reikės kalbėti.

[use: Battle experience]

Kalbėdama Integra visą laiką spoksojo vairuotojui į akis, mat taip ji labiau psichologiškai veikė pašnekovą, o tai jai davė daugiau galimybių, jog pavyks paveikti jo jausmus. Atsitiko taip kaip šviesiaplaukė ir tikėjosi. Vyras pareiškė, jog vis dėl to padės merginoms ir nuskraidino jas tiesiai ant dangoraižio stogo. Mergina plačiai nusišypsojusi pasisuko į šalia sėdėjusią Leilą. Reikėjo kažkaip išreikšti savo džiaugsmą kai tau pavyksta kažką padaryti sėkmingai. Tačiau ant pastato stogo jų laukė dar vienas asmuo. Spoksodama pro taksi langą Integra nesugebėjo nustatyti jo išvaizdos ar net lyties. Tamsa buvo jo pusėje. Išlipusi iš turbomobilio ji žvilgtelėjo į partnerę.
-Pasirodo informacija buvo teisinga.
Susikišusi rankas į kišenes ir laukdama draugės pritarimo, šviesiaplaukė ėmė lėtai žingsniuoti tamsios personos link.

Taksi būnant jau visai arti dangoraižio stogo, vairuotojas gavo perspėjimą, jog leistis leidžiama tik šalia pastato, apačioje. Nepaklausęs nurodymų vyras nuleido turbomobilį ant stogo, kur ir išlipo Leila su Integra.
-Sorry, bet negaliu čia pasilikti. Sėkmės jums!
Šūktelėjo vairuotojas atsidaręs langą, o tada apsuko taksi ir nuskriejo tolyn pradingdamas tarp aukštų pastatų ir kito miesto transporto. 
Tuo tarpu merginos artėjo tamsios personos. Su kiekvienu žingsniu aiškėjo formos, o netrukus jau buvo galima atpažinti tamsų kovotoją. Vyras buvo apsirengęs juodai, visas jo kūnas buvo uždengtas: galva - šalmu, kūnas - spygliuotais šarvais, nugara - ilga skraiste. Dešinėje rankoje vyras laikė taip pat tamsų didelį kardą, ant kurio ašmenų buvo išgraviruoti ornamentai. Geriau įsižiūrėjus ornamentai galėjo priminti žaibo formą.

Kovotojas jau kurį laiką spoksojo į ant stogo nusileidusias merginas. Jis stebėjo kaip jos atvyko taksi, matė kaip turbomobilis nuskrido ir laukė, kol Leila ir Integra priartės ar imsis kokių nors veiksmų.
-Tikėjausi kompanijos sulaukti daug anksčiau, bet arba čia daug bailių, arba visi buvot užsiėmę smulkmenomis.
Pašaipiai tarė pasirodžiusiai porelei vietoj pasisveikinimo.

Level 10; 200 HP; +10 DMG, +5 Dice Roll, +10 DEF