Re: Dykuma [Landing site]

**Captain** Kv. 10 26, 2017 4:28 pm

-Gray, malonu.
Prisistatė vaikinas. Norėjo atkišti robotui ranką, bet šis netrukus nusisuko, tad vaikinas tiesiog liko stovėti vietoje. Bent kol jo ir pašnekovo keliai neišsiskyrė. Paladin paminėjus Žemę, vaikinas susimąstė. Prireikė kelių minučių, kad šis susivoktų apie ką kalbama.
-Turi omeny Žemės planetą? Seni, ji senai sunaikinta!
Nusistebėjęs nepažįstamojo žinių trūkumu atsakė, bet po to greit nutilo pagalvojęs, jog ta planeta galbūt robotui buvo svarbi. Kad neįsivyrautų nemaloni tyla, reikėjo greitai sugalvoti ką pasakyti.
-Mes šią vietą vadiname Metaline Dykuma. Už šios sienos yra miestas, ten būti saugiausia. Nepatariu vaikščioti po dykumą. Ir tuo labiau skraidyti erdvėlaiviu.
Kol vaikinas kalbėjo, Paladin nepavyko užmatyti erdvėlaivių dirbtuvių. Matomai atstumai buvo didesni, negu jis tikėjosi.

[Jeigu ką, dirbtuvės turi atskirą temą -> I Fix Your Shit.]

Adnachiel Pen. 11 03, 2017 10:17 pm

Paladin paklausęs ir išgirdęs, jog žemės nebėra, jis tiesiog sustingo keletą minutėlių:
-Na, nesvarbu, tiesiog galvojau, ten buvo likę keliatas man svarbių daiktų ir įrengimų, bet nesvarbu .
Pasakė jis, tada pažiūrėjo į vaikinuką:
-Papasakok daugiau apie šiuolaikinį pasaulį, kokia valiuta? Ir ... ir .... Kolkas atsakyk į šį klausimą, nes kaip ir kolkas nešauna į galvą daugiau.
Pasakė jis ir patrankė į šalmą . Aišku viduje buvo nestiprus dungtelėjimas, bet Paladin beveik negirdėjo, nes viduje jis buvo su ausinėmis ,o lauke pasigirdo tik keli smūgiai metalas į metalą .

**Captain** Št. 11 04, 2017 2:46 pm

Jaunuolio antakis sutvinkčiojo. Pasirodo robotas sakė tiesą minėdamas savo amžių. Žemės planetos jau senai nebuvo ir visi tą žinojo. Matomai šis keliautojas daug metų praleido po akmeniu. Nežinodamas ką ir beatsakyti nusivylusiam pašnekovui, vaikinas palaukė, kol šis pradėjo klausinėti. Po visko, Paladin klausimai jaunuolio nebestebino. Kadangi jam buvo ir pačiam įdomu. Juk ne kiekvieną dieną sutinki tokį keistą personažą. Vaikinas nusprendė apšviesti robotą.
-Na, aš visą savo gyvenimą praleidau čia, Metalinėje Dykumoje, tai apie ją tik ir galiu papasakoti. O pasakoti nelabai yra ką. Viską gaubia beribė dykuma, o šis milžiniška tvora apgaubtas miestas yra vienintelė saugi vieta. Aišku nemanyk, kad tai mažas miestelis. Ai.. ir visoje galaktikoje naudojama viena bendra valiuta - orb'ai. Tu turbūt irgi jų turi. Kažkur vis tiek turėjai išsikeisti, nes dabar jokios paslaugos negausi be jų.

Adnachiel Kv. 11 16, 2017 11:20 pm

Paladin stovėjo ir žiūrėjo į vaikiną
-na kaip suprantu, laikas pinigai, šiais laikais, tai nebeužlaikysiu tavęs ir eisiu iki dirbtuvių. Ačiū už viską.
Jai kada užsuksiu į miestą kur tavęs ieškoti ?
Pasakė jis, tada patrankė delnu per šalmą, nes viduje monitoriaus ryšys pradejo trūkinėti

**Captain** Pen. 11 17, 2017 2:38 pm

Vaikinas kreivai nusišypsojo išgirdęs pirmuosius Paladin žodžius. Šioje situacijoje buvo panašiau, kad pastarasis labiau skubėjo, negu paprastas miesto vaikinukas.
-Aš gyvenu už šios sienos. Miesto rytinėje pusėje. Jeigu pasiklausi aplinkinių toje vietoje, turėtų mane žinoti.
Paaiškinęs kaip robotas galėjo susirasti jį, prisiminė, jog nepaminėjo labai svarbios detalės, be kurios to padaryti būtų neįmanoma.
-Beje, aš Mark.
Nors jau spėjo apsiprasti, jog pašnekovas periodiškai patranko sau per galvą, bet vis tiek buvo keista stebėti kiekvieną kartą kai tai nutikdavo.

Adnachiel Pen. 11 17, 2017 11:34 pm

Paladin tik neleidus ranką, jis vėl pakėlė patrankytu šalmo:
-atsiprrrrraaaaaaaaaaaaašš...... .
Jis nutilo, lyg numirdamas, jis susmuko ant žemės ir nejudėjo, tik girdėjosi viduje duslūs, tačiau garsūs trankymus, bei šūksnius
-ir vėl tu šude išsijungei.
Visos jo programos buvo šsijungusios ir niekas neveikė
-įjungemas "Reg" ,- pasakė GV modulis
Po mažiau nei 33sec pradėjo įsijunginėti sistemos. Šarvai sutrukčiojo ir jis atsisėdo ant smėlio
-ačiū ,bet nebegaliu gaišti laiko .

**Captain** Sk. 11 19, 2017 5:26 pm

Stebėti Paladin elgesį niekada nebuvo nuobodu. Jaunajam Mark tai buvo labai neįprastas reiškinys. Na, ir pirmas pokalbis su robotu. Bent vaikinas manė, jog jo pašnekovas nebuvo gyvas žmogus. Matomai roboto sistemoje buvo kažkokie sutrikimai verčiantys jį elgtis keistai. Taip viską bandė sau paaiškinti Mark. Paladin prabilus, jog nebeturi laiko, vaikinas linktelėjo.
-Nebegaišinsiu tavęs. Eik tiesiai palei sieną ir pamatysi nedidelį pastatą su keliais erdvėlaiviais aplink. Ten bus dirbtuvės. Mechanikas tau galbūt galės padėti.
Vaikinas priminė robotui apie dirbtuves ir žengė porą žingsnių atgal. Buvo panašu, kad vyramų keliai čia ir išsiskirs.

Grimoire Antr. 07 17, 2018 11:33 pm

Jau praėjo dvi savaitės nuo to laiko, kai Grimoire nusipirko erdvėlaivį ir pradėjo keliauti po galaktiką. Jai siaubingai reikėjo susirasti darbą, tačiau šįkart ne tam, kad kažkam padovanotų pinigus, o tam, jog pati nenumirtų iš bado. Vis dėlto, išgirdusi gandus apie galimą grėsmę lūšnynuose jaunuolė negalėjo atsukti problemai nugaros. Atvykusi, kažkur netoli lušnynų gana sunkiai nusileido ant smėlio. Vos palietęs žemę erdvėlaivio variklis iškart užgeso. Mergina atidariusi duris iššoko iš savo metalo laužo ir be jokių ginklų nuskuodė link lušnyno.

**Captain** Tr. 07 18, 2018 2:06 pm

Jau besileidžiant netoli didelės storos sienos, skyrusios miestą nuo dykumos, Grimoire galėjo pastebėti tirštus dūmų garus, kurie kone uždengė vaizdą. Nors perskyra buvo pakankamai masyvi, tačiau triukšmas sklido ir į dykumą. Tuo tarpu toje pusėje, kurioje nusileido apskretęs merginos erdvėlaivis, tolumoje, ant puraus smėlio mėtėsi įvairios metalo nuolaužos. Greičiausiai nuo anksčiau sudužusių erdvėlaivių. Kiek tolėliau nuo nusileidimo vietos, grupelė vietinių aptarinėjo reikalus. Ryškiausiai iš jų išsiskyrė jauna ružavaplaukė mergina su apsauginiais akiniais (goggles) ir šiek tiek vyresnis rudaplaukis vyras, ant kūno turėjęs šiokius tokius šarvus. Šių dviejų asmenų skelbimai ne kartą rodėsi Galaxy News portale, todėl jie galėjo būti pažįstami darbo ieškantiems asmenims. Kiti grupelės nariai buvo savanoriai, dauguma jų - vyrai.

Grimoire Pir. 07 23, 2018 8:09 pm

Mergina pagaliau paliko lūšnyno miestą. Jos erdvėlaivis vis dar stovėjo ant karšto smėlio. Nors jis buvo paliktas be priežiūros jau visą mėnsį panelė visiškai nesibaimino, jog kažkas būtų galėjęs jį pavogti - vien erdvėlaivio išvaizda atbaidytų bet kokį vagį, o dar tas užgęses ir sunkiai užvedamas jo variklis... Grimoire nė nenorėjo prisiminti apie tai. Įlipusi į savo metalo laužą ji gal iš kokio 6 karto jį užkūrė ir pamažu pradėjo kilti į viršų.

Emit Kv. 08 08, 2019 10:04 pm

Įprastinė diena dykumoje. Saulė kone tirpdė smėlį ir visus drįstančius ant jo kelti koją. Beribės smėlio platybės priklausė kepinančiai saulei ir metaliniams kirminams. Pastarieji buvo dvi pagrindinės mirčių priežastys. Žemė ėmė drebėti ir netrukus milžiniška metalo masė šovė į dangų palikdama smėlio audrą pasekoje. Tai buvo vienas iš kirminų migruojančių saulės link, o jo pasekoje metalo ir kitų šiukšlių nuolaužos sėjo pėdsaką iš paskos. Tarp daugybės nuolaužų gulėjo laiko nualintas karstas. Jį dengė materija primenanti akmenį, tad tai buvo kažkas panašiau į juodą sarkofagą. Jo viduje kažkas pabudo, sukrutėjo.
- Oh my..
Nuskambėjo garsas viduje taip ir nepasiekęs dienos šviesos. Viduje buvo aklina tamsa, slėgis neleido pajudėti. Butybei liko tik laukti. Dienos, mėnesiai, metai; butybė esanti viduje laukė. Laukė lemiamo įvykio kuris galėtų ją išvaduoti.

**Captain** Kv. 08 08, 2019 11:05 pm

Po nežinia kiek dienų, metų ar amžių Emit prabudino nemalonus karsto krutėjimas. Panašu, jog kažkas trankė ar spardė jį. Kuo toliau, tuo darėsi vis aiškiau, kas vyko už sienų. Būtybė netgi atpažino moteriškus balsus komunikuojančius tarpusavyje. Jų buvo daugiau, nei vienas. Staiga tarp dangčio ir korpuso įsmuko laužtuvas ir priverstinai atvėrė gyvio "būveinę". Dangčiui kritus šalin Emit priešais save pamatė jam galbūt keistoką vaizdą.

Aplink karstą stovėjo trys moteriškų formų personos, visos jos vienaip ar kitaip buvo užsidengusius veidus bei kūnus. Žaliaplaukė nusijuokė pamačiusi it lavoną atrodžiusį gyvį.
-Žiūrėk, gal čia pasenęs Drakula?
Moteris garsiai nusikvatojo. Blondinė drąsiai pasilenkė pasižiūrėti į būtybę iš arčiau.
-Jis atrodo gyvas.
-Ane!?
Juodaplaukė taip pat atidžiai pasižiūrėjo į nepažįstamąjį.
-Tu gyvas?
Ji kreipėsi į jį.
-Koks tavo vardas? Kas tu toks?

Emit Pen. 08 09, 2019 12:55 pm

Karstui prasiverus grynas dykumos oras susimaise su tukstancius metu nesudrumsta erdve viduje. Pakilo dulkes, kuriom aprimus galejai izvelgti griaucius apdaruose. Emit girdejo tolimus ciulbesius kurie su kiekvienu sakiniu vis garsejo.
- Aaaa!
Pasigirdo nezmogiskas riksmas ir butybes akiu grioveliai isiziebe melyna spalva. Skeletas iskart uzsidenge sviesa senai uzmirsusias akis. Eme inksdamas muistytis.
- Degina!
Skundesi rekdamas. Taciau merginos siu zodziu nesuprato. Jos girdejo tik snypsteliska ir aidinti balsa formuojanti negirdetas frazes. Kad ir kaip akino negailestinga saule, Emit pakankamai pragulejo ikalintas. Uzsimetes kapisona eme nerangiai robstis lauk. Kojom pasiekus smeli, butybe tiesiog sleptelejo su veidu ant zemes. Ne tik akys buvo pamirsusios kaip funkcionuoti. Pasiranges dar kelias akimirkas, sugebejo pakilti ant drebanciu koju. "Terrai" pirma mintis sove i galva isvydus trijule. Moterys butybei primine senosios zemes gyventoju rase. Pastaroji buvo isgarsejusi kaip "dirvoje" besiveisianciais padarais, nepaisant labai vandeningos planetos. Padaro akys zybciojo tai silpniau tai stipriau bandydamos prisitaikyti prie sviesos.
- Kur as randuosi?
Bande pasiteirauti, bet merginos girdejo tik keistus, svetima kalba primenancius garsus. Tas veike ir atvirksciai. Zodziai is scavangeriu lupu Emit'ui skambejo kaip pauksciu ciulbejimas.

**Captain** Pen. 08 09, 2019 3:29 pm

Nepažįstamajam staiga pradėjus rėkti, visos trys moterys šoktelėjo šiek tiek atsitraukdamos nuo karsto. Davusios neaiškiai būtybei erdvės, jos atidžiai stebėjo jo veiksmus. Ir ypač jo sušvietusias mėlynas akis. Žaliaplaukė pasiruošė paturbintą grandininį pjūklą, kurį nešiojosi su savimi, gynybai. Besimuistydamas gyvis toliau rėkė nesuprantamus žodžius. Bet moterys nebuvo kvailos. Aukščiausioji, užsidengusi veidą kauke, išsitraukė savo susisiekimo prietaisą, įjungė vertimo funkciją ir laukė, kol neaiškus padaras vėl pradės kalbėti. Išlipęs nepažįstamasis nužvelgė į jį bespoksančias moteris ir kreipėsi į jas. Nebuvo panašu, jog jis ketino jas pulti. Bent ne iš karto. Susisiekimo prietaisas užfiksavo gyvio žodžius ir žaibišku greičiu nustatė kalbą, kurią jis naudojo. Moteris šyptelėjo.
-Tu esi dykumoje. Metalinėje Dykumoje. Dabar atsakyk į mano klausimą: kas tu toks ir kodėl buvai uždarytas karste?
Pašnekovė kalbėjo neskubėdama, kol tuo tarpu susisiekimo prietaisas išvertinėjo Emit moters žodžius į jam pažįstamą kalbą.

Emit Št. 08 10, 2019 1:35 am

Butybė su nuostaba kilstelėjo galvą, kad galėtų geriau matyti iš kur nuskambėjo senai girdėta tarmė. Garsas sklido iš merginos rankoje esančio susisiekimo prietaiso. Sakinys buvo nerišlus, vertėjas nesugebėjo atrinkti visų mereginų žodžių ir jų išversti. "Metalas. Dykuma. Aš. Klausimas. Esi. Karstas. Nesuprasti." Merginų sakinys buvo daug sunkesnis ir ilgesnis nei Emit, tad atsakymas neskambėjo taip ryšliai kaip trijulė tikėjosi. Nepaisant to butybė parodė didelį susidomėjimą susisiekimo prietaisu. Net drįso pasilenkti arčiau pasižiūrėti. "Kokios tai rūšies orb?" Tai nebuvo vienintelis faktorius dominantis butybę. Orginali merginų kalba ėmė priminti gimtają Emit kalbą. Ar ji galėtų būti labai tolimas kultūrinis palikuonis?
Butybė greit atsitraukė atgal. Per daug prisiartinus prie susisiekimo prietaiso žaliaplaukė baikščiai krūptelė priartindama pjūklą butybės link. Kad ir kaip buvo smalsu, pirmiausiai reikėjo taikiai išspręsti reiklus su vietiniais ir išsiaiškinti situaciją.
- Kur galėčiau rasti jūsų pagrindinę biblioteką? Arba žvaigždyno žemėlapį?
Nuskambėjo šnypšteliška kalba, kurios dalį sugebėjo išversti susisiekimo prietaisas. "Aš. Žiūrėti. Raštas. Žiūrėti. Dangus.". Vertėjas vertė netaktiškai parinktus padaro žodžius.

**Captain** Antr. 08 13, 2019 5:26 pm

Trijulė susižvalgė išgirdusios Emit atsakymą. Vyras kalbėjo per daug neaiškiai ir tyliai, tad susisiekimo prietaisas sugebėjo tik labai abstrakčiai išversti kelis užfiksuotus žodžius. Deja, ko norėjo paklausti būtybė merginos taip ir nesuprato. Taipogi negavo ir atsakymo į tai, kas jas domino. Blondinė atsiduso ir žvilgtelėjo į koleges.
-Gal paliekam jį? Neturime laiko šifruoti jo kalbos.
Draugės susimasčiusios nutilo kelioms minutėms. Iš tikrųjų, situacija joms neleido atsipalaidavus šnekučiuotis dykumos karštyje.
-O jeigu jis numirs čia?
-Koks mūsų reikalas?
Merginos atrodo nesusitarė, ką turėtų daryti. Po kelių minučių aukščiausioji moteris, kuri laikė susisiekimo prietaisą, dar kartą atsisuko į Emit.
-Jeigu padėsi mums, mes padėsim tau. Keliaujam.
Lėtai ir aiškiai kalbėdama ji stengėsi kuo labiau supaprastinti sakinį ir vartojamus žodžius, kad nepažįstamasis ją suprastų.

Emit Antr. 08 13, 2019 6:22 pm

Padaras tiesiog stovėjo nenuleisdamas akių nuo merginų. Labai rūpėjo sužinoti amžių ir tikslią vietą, tačiau kalbos barieras neleido to paprastai įgyvendinti. Šifravo viską - jų išvaizdą, kūno bei lūpų judesius, daigtus kuriuos jos turėjo, kalbą ir susisiekimo prietaiso išverstus merginų žodžius. Kad ir kaip ji skyrėsi nuo butybės šnabždesių, Emit pradėjo po truputi atpažinti kada prasideda ir baigiasi sakomi trijulės žodžiai.
Moterims atsisukus į jį skeletonas taip pat šiek tiek pasitempė pabusdamas iš savo apmąstymų. Merginos atsakymo nesulaukė geras 20 sekundžių ir tik joms nusisukus pasigirdo žodžiai.
- Padėti.
Nors žodis buvo nelabai taisiklingai ištartas ir šiek tiek šnypšteliškas, butybė kalbėjo jom pažįstama kalba. Šiek tiek sviruodamas žengė merginų link parodydamas jog seks iš paskos.

**Captain** Antr. 08 13, 2019 6:56 pm

Tamsiaplaukei pratęsus kalbą su nepažįstamuoju, į jį atsisuko ir jos kolegės. Į skeletą panašų gyvį jos vėrė skeptiškais žvilgsniais. Kompanijoje įsivyravo tyla, kol galiausiai Emit davė savo atsakymą. Tai buvo vienas žodis, bet pašnekovėms jis nuskambėjo labai netikėtai. Ne tik, kad jis sutiko su pasiūlymu, bet dar ir atsakė jų kalba.
-Ar jis visą laiką apsimetinėjo, ar per daug ilgai miegojo ir tik pradeda viską atsiminti?
Spekuliavo blondinė atsisukusi į savo drauges. Žaliaplaukė truktelėjo pečiais išreikšdama nežinią, o tamsiaplaukė turėjo kitokių teorijų.
-Nebūtinai. Galbūt jis greitai mokosi.
-Įspūdingai greitai!
Sarkastiškai pakomentavo šviesiaplaukė ir atsiduso.
-Nestovėkime vietoje, o tai pasirodys kirminas.
Moterys pritariamai linktelėjo partnerei ir atsisuko į Emit.
-Mano vardas Hilda. Čia Grace ir Victoria.
Tamsiaplaukė prisistatė Hildos vardu bei pristatė žaliaplaukę kaip Grace, o blondinę Victoria vardu.
-Koks tavo vardas?

Emit Antr. 08 13, 2019 7:14 pm

Greitai sakomuose sakiniuose buvo sunku atskirti atskirus žodžius, tačiau kalbant lėtai ar trumpai padėjo butybei orientuotis. Prisistatymo sceremonija skeletui nebuvo nauja, tas buvo priimtina ir jo gimtajai tautai. Nedidelės gestūros pristatymo metu ypač padėjo. Nors primą kartą išgirdęs vardus dar nedrįso jų kartoti, padaras įsiminė tris skirtingus skambesius ir suasocijavo juos su trijule. Butybė tuo tarpu švelniai pridėjo lengvas savo rankas prie krutinės ir sušnypštė nepažįstama kalba.
- Emit.
Tai buvo artimiausias garsas kurį galėjo suprasti moterys. Vardas nebuvo vienas dalykų kurį galėjai paprastai išversti.

**Captain** Tr. 08 14, 2019 4:10 pm

Tamsiaplaukė moteris neskubėjo kalbėti, o prisistačiusi pati bei kartu ir savo koleges, palaukė nepažįstamojo reakcijos. Šis kažką sušnypštė savo keistu balsu. Lyg ištarė žodį, tačiau pasikiaujant vien klausa vardo suprasti nepavyko. Vis gi kita kalba, kitas tarimas, o dykumos vėjas taip pat nepadėjo. Laimei susisiekimo prietaisas sugebėjo parašyti žodį, kurį pavartojo į skeletoną atrodęs asmuo.
-Emit?
Moteris perskaitė vardą atsiradusį ekrane ir klausiamai žvilgtelėjo į pašnekovą.
-Taip taip. Malonu susipažinti. Keliaukim, kol nepakilo vėjas ir nenusileido saulė.
Šviesiaplaukė kompanionė ragino komandą judėti į priekį. Buvo akivaizdu, jog trijulė kažkur keliavo. Ir į tai dabar buvo įveltas ir Emit. Hilda pritariamai linktelėjo.
-Eime.
Nesivargino pasakoti gyviui jų planų, kadangi kalbos barieras tarp jų buvo didelis. O susisiekimo prietaisas matomai nesugebėjo visko tiksliai išversti, tad moteris pabijojo nesusipratimų. Grupelė patraukė dykuma tolyn į nežinią.

Emit ridena [Game dice].

Emit Pen. 08 16, 2019 12:40 pm

Keliones metu Emit nebuvo vienas pagrindiniu pasnekovu, bet vien del to kelione neprailgo. Ilgas ejimas, butybei amzius pragulejusiai karste, praejo per akimirka. Eiti taip pat nebuvo taip problematiska kaip merginom. Pagrindinis trukdis buvo didelis vejas, trukdantis lengvam Emit kunui judeti i prieki. Rubai tarsi bures plevesavo keldami pasipriesinima. Saule ir smelis tuo tarpu butybei visiskai netrukde.

**Captain** Pen. 08 16, 2019 12:40 pm

The member 'Emit' has done the following action : Dice roll

'Game' :

**Captain** Tr. 08 21, 2019 12:48 pm

Merginos ėjo priekyje, Emit norėdamas to ar ne šiek tiek atsiliko dėl jam nepalankių aplinkybių. Hilda vis atsisukdavo į jį pasižiūrėti ar jis vis dar su jomis, ar jam nieko nenutiko. Taip pat moteris vis pasiteiraudavo ar jis nepavargęs, ar gali keliauti. Komandai teko padaryti ir kelias pertraukas, pailsėti nuo pastovaus ėjimo smėliu, tačiau sustodavo jie trumpam. Merginos norėjo pasiekti tikslą prieš saulei nusileidžiant. Nežinia kiek valandų praėjo, bet horizonte pagaliau kažkas pasimatė. Victoria žvilgtelėjo į savo susisiekimo prietaisą.
-Pagaunu ryšį. Manau tai jie.
Jos žodžiai buvo skirti kolegems, mat su Emit susikalbėti buvo sudėtinga. Jis tiesiog keliavo kartu. Blondinė ir žaliaplaukė abi paspartino žingsnius, o tuo tarpu Hilda atsiliko, kad palaikytų skeletonui kompaniją.
-Turbūt tuoj pasieksime tikslą.
Ji stengėsi kalbėti lėtai, kad susisiekimo prietaisas aiškiau išverstų jos žodžius būtybei. Moteris taip pat žvilgsniu parodė į priekį, kur artėjant ėmė ryškėti kažkoks objektas.

Emit Tr. 08 21, 2019 2:47 pm

Nors butybe siek tiek atsilikinejo del vejo, pastaroji nerode jokiu nuovargio pozymiu. Nuovargio savokos padaras regis net nesuprato. Gerti ir valgyti taip pat nereikejo, bet rode susidomejima kaip merginos stiprinasi maistu ir vandeniu. Snacksu nemates net ryzosi viena ju paciupineti. "Koks ne efektyvus energijos saltinis". Moteru sujudimas leido Emit susivokti, jog keliones tikslas netoli.
- Tiksla.
Pakartojo Hildos zodzius nerangia, bet zmonem pazystama kalba. Kilo klausimas tik kur jie keliavo. Butybe suprato tik apie pagalba, bet nezinojo ar jos jam padeda ar jis jom pades.

**Captain** Kv. 08 22, 2019 4:09 pm

Hilda linktelėjo Emit ir žvilgtelėjo į savo partneres. Victoria išsitraukė žiūroną ir žvilgtelėjo pro jį į tolį, kur kažkas matėsi.
-Yep, matau jų transportą.
Gloria plačiai išsišiepė.
-Pagaliau. Po tiek dienų klajonių!
Moterys kalbėjosi tarpusavyje. Hilda taip pat viską girdėjo, tačiau eidama šalia Emit nieko nesakė. Iš jos veido matėsi, kad ir ji buvo patenkinta atradimu. Kompanija žingsniavo dar nemažą laiką, kol galiausiai pasiekė blondinės užfiksuotą transportą.

O šalia jo ir du kitus asmenis: raudonplaukę merginą bei rudaplaukį vyrą. Panašu, jog jie taip pat žinojo apie jų linkme keliaujančią grupelę, tad pasitiko merginas bei skeletoną be labai didelės nuostabos. Tiksliau bet kokią nuostabą kėlė nebent neįprasta Emit išvaizda.
-Yo! Nesitikėjau surasti jus campinančius viduryje dykumos. Jūs gal prisiaukinote kirminus ar kažką panašaus?
Pajuokavo Gloria. Rudaplaukis vyras tuo tarpu neatrodė labai laimingai nusiteikęs.
-Sugedo metalo laužas. Bandėme susitaisyti, bet be papildomų dalių niekaip.

Rudaplaukis scavenger:

Šalia stovėjusi raudonplaukė mergina linktelėjo pritardama kolegai.
-Bandėme stumti iki miesto, bet per smėlį tą padaryti sunku. Papildomų įrankių irgi neturime. O palikti nesinori. Ir taip scavengerių transporto kiekis limituotas.

Raudonplaukė scavenger:

Sponsored content