Alton Plaza [Landing site]

Į Leilos pasiskundimą nebuvo kada sureaguoti. Integra jau buvo pradėjusi judinti draugę, kad keltųsi ir apsidairytų aplink. Tamsoje beatsiradinėjusios smulkios švieselės, ryškiai į akis krentančios įvairiaspalvės neoninės iškabos bei atgiję monitoriai, tokio vaizdo ragana dar nebuvo mačiusi. Kadangi į Neo Kobe atvyko elektrai jau dingus, ji iki šiol neturėjo galimybės pamatyti tikrojo miesto vaizdo.
-Leila, žiūrėk!
Ragana atsistojo greičiau už draugę, bet iki stogo krašto nuėjo pasekusi rudaplaukę. Negalėjo nesistebėti tokiu grožiu. Ypač šviestuvų apšviestomis gatvėmis žiūrint iš viršaus.
-Wow!
Trumpam šviesiaplaukė net pamiršo apie skausmą bei nuovargį. O į Leilos padėką Integra atsakė dideliu apsikabinimu. Staigesnių judesių dėka prisiminė ir žaizdas, bet draugę paleido tik po kelių akimirkų.
-Mes nugalėjom! Sugražinom Neo Kobe šviesą! Leila, tai, ką mes padarėm yra nuostabu!

Apsukęs kelis ratus aplink dangoraižį vienas iš sraigtasparnių nusileido ant jo stogo, netoli kovos vietos. Iš jo išlipo du juodai kostiumuoti vyrai, žmogus su kamera bei dar keli asmenys. Prie merginų priėjo suaugęs vyras. Jo kūną dengė ilgas odinis paltas, galvą slėpė skrybėlė ir tamsinti akiniai, o rankas dengė taip pat odinės pirštinės. Vyras nusiėmė akinius ir pažvelgė į sužeistas kovotojas.
-Tikrai taip.
Įsiterpė į merginų pokalbį sutikdamas su Integros paskutiniais žodžiais.
-Tai, ką jūs padarėte, tikrai yra neįtikėtina. Praktiškai išgelbėjote planetą. Aš esu Niko Newman.
Vyras ištiesė ranką pasisveikindamas su abejomis kovotojomis.
-Jums leidus, norėčiau jus nugabenti į gydymo įstaigą. Tai mažiausiai ką galiu padaryti atsidėkodamas jums už šį herojišką darbą.

Atsakydama į Integros apkabinimą, Leila taip pat apkabino draugę ir kartu su ja pasidžiaugė. O po to kartu atsitraukė viena nuo kitos, nes žaizdos tikrai neleido apie save pamiršti.
Netikėtai nusileido malūnsparnis ir pradėjo lipti būrys žmonių. Tai tikrai nieko gero nežadėjo. Leila labiausiai nemėgo viešumos ir dėmesio. Ji net pradėjo dairytis kaip čia ir kur būtų patogiausia pasprukti. Bet suveikė kažkokia mandagumo gyslelė ir mergina kantriai laukė ateinančio vyro, kuris aiškiai išsiskyrė iš visų.
-Aha, malonu...
Dirbtinai šypsodamasi paspaudė ji ištiestą vyro ranką, nors mintyse iš karto šovė mintis: [i]"Who?"[\i]
- med pagalbos neatsisakysim

Integra dar norėjo paspoksoti į miestą, išeiti iš pastato ir pasivaikščioti. Net kelionės taksi dabar atrodytų kitaip. Tačiau visas mintis nutraukė prie merginų prisistatęs vyras. Šviesiaplaukė dvejodama paspaudė jam ranką, bet nieko nesakė. Kaip ir Leila, negalėjo atsisakyti medicininės pagalbos. To abiems kovotojoms dabar labiausiai reikėjo.
-Ji teisi. Priimsim jūsų pagalbą.
Pritarė draugei atsisukusi į nepažįstamąjį. Susikišo rankas į palto kišenes ir žvilgtelėjo į sraigtasparnį, atsuktą kamerą ir visus kitus susirinkusius žmones.

Paspaudęs abiems merginoms rankas vyras laukė jų apsisprendimo ir buvo labai patenkintas rezultatu.
-Nuostabu. Tuomet eikite su manimi.
Vyras apsisuko ir ėmė žingsniuoti sraigtasparnio link. Tačiau ne per greitai, leisdamas Leilai ir Integrai jį pasivyti. Mat pakeliuj jis norėjo daugiau pabendrauti.
-Būtų malonu žinoti jūsų vardus.
Prakalbo atsisukdamas atgal į abi pašnekoves. Vyras prisistatė, tačiau merginos nedrįso padaryti to paties.
-Norėjau paklausti kaip suradote nusikaltėlį?

Leila pasimetusi ir susimąsčiusi žiūrėjo į vyrą. Kažkur jis lyg ir buvo matytas... ir tas vardas... bet gal tiesiog maišo su kokiu filmo herojumi. Nuvijo mintis šalin ir ėmė sekti išpaskos vyro, link sraigtasparnio. Pakeliui nematomai prisilietė prie Integros rankos ir pabandė sunerti pirštus. Bet krūptelėjo ir atsisakė idėjos kai vyras atsisuko. Trumpaplaukė metė trumpą žvilgsnį į draugę ir bukai pažvelgė priešais. Ji neketino prisistatinėti tik tam, kad vėliau būtų visur linkaniuojama kokiai nors reklamai. O apie kitą klausimą taip pat nenorėjo kalbėti. Jei Integra netyngi pasakoti arba nori būti įvertinta, tai jai netrukdys.

Žvilgtelėjo į Leilą ir neskubėdama nusekė vyrą sraigtasparnio link. Nelabai patiko matyti ją sekusią kamerą, bet kentėjo kaip ir savo žaizdų keliamą skausmą. Stengėsi išoriškai neparodyti kokia ji iš tikrųjų buvo nusilpusi.
-Integra.
Nemačiusi tikslo kažko nuslėpinėti prisistatė šviesiaplaukė. Juk vis tiek rytoj bus pilna straipsnių su iškasta informacija apie abi, kadangi jos jau įgavo žmonių susidomėjimą. O į pašnekovo klausimą atsakė kitu klausimu.
-O kaip jūs jo nesuradot su savo technologijomis ir kontaktais anksčiau už mus?

Vyras nusivedė merginas prie sraigtasparnio. Leido joms įlipti pirmoms, o pats prieš tai taręs kelis žodžius visiems kitiems susirinkusiems, įsėdo paskutinis. Kai durys buvo uždarytos, sraigtasparnis pakilo ir nuskrido miestu tolyn. Pro langus buvo galima matyti vėl įvairiomis spalvomis mirgantį miestą. Akimirksniu gatvėse atsirado didesni transporto srautai tiek žemėje, tiek ore.
-Gėda prisipažinti, bet The Deadly Swords gerai užslėpė savo organizacijos narį. Mūsų sistema jo tiesiog neaptiko. O kadangi jis tupėjo vietoje ir nieko nedarė, pastebėti jį tokiu mastu užtruko daug ilgiau, negu tikėjomės.
Neslėpė vyras. Jis dar kartą žvilgtelėjo į Leilą, tačiau nevertė jos kalbėti per prievartą. Priešingai, jis norėjo, kad kovotojos šiek tiek atsipalaiduotų. Juk vos išvengė mirties.

Leila tiesiog ramiai sėdėjo ir žiūrėjo pro langą, sraigtasparniui skrendant virš pastatų. Net pasijuto pasiilgusi tų visų neoninių reklamų ir išraitytų iš lempų įvairių pranešimų. Iš aukštai visą tai labai gerai matėsi ir buvo džiugu žiūrėti. Merginos dabar galėjo didžiuotis išgelbėjusios planetą nuo visiško chaoso. O ypač Integra, nes jos paskutinė ugnies ataka pribaigė priešininką ir apgynė ne savo miestą. Savo ruožtu tamsiaplaukė nesikišo į tolimesnį pokalbį ir net vengė klausytis ką kalbėjo vyras. Jai tiesiog norėjosi kad viskas greičiau baigtųsi.

Integra išklausė vyro, bet nelabai turėjo ką pakomentuoti. Ji gi nesuprato, kaip veikė technologijos Neo Kobe planetoje. Buvo įspūdinga, jog įranga galėjo atlikti daug dalykų, kurie atnešė gyventojams didesnius patogumus, negu bet kur kitur. Nors kai kurie dalykai atrodė gan keisti. Mergina prisiminė holograminę mergaitę Leilos bute. Pokalbiui nutrūkus, šviesiaplaukė nukreipė žvilgsnį pro langą. Miesto vaizdas atrodė įspūdingai. Ragana jautėsi, lyg būtų perėjusi į kitą pasaulį. Iš tamsaus, niūraus ir pavojingo, į šviesų, spalvingą ir kupiną judesio. Gavęs progą atsipalaiduoti, kūnas nebenorėjo judėti. Atrodė, jog skausmas ir nuovargis lėtai siekė savo pergalės. Žiūrėdama pro langą Integra tikėjosi, kad ilgai netruks.

Kelionė ilgai ir netruko. Kurį laiką praskridę tyloje, į skirtingus langus nusuktais žvilgsniais, trijulė pagaliau nusileido. Jie atsidūrė nusileidimo aikštelėje įrengtoje ant kito plataus pastato stogo. Pilotas sukomandavo kada buvo saugu lipti, o vyras atsikėlė ir atidarė sraigtasparnio duris.
-Atvykome.
Išlipęs vyras palaukė, kol išlips ir Leila su Integra. Ant stogo juos pasitiko vyras ir moteris. Abu vilkėjo baltus chalatus ant kurių buvo prisegti darbuotojo pažymėjimai.
-Sveiki atvykę į North General Hospital. Prašau eiti su manimi.
Moteris pasisveikino su merginomis bei jas atgabenusiu vyru. Nurodymą sekti paskui ji labiau skyrė sužeistosioms karėms. Tuo tarpu jos kolega susistabdė vyrą su paltu pasikalbėti privačiais reikalais. Šie netrukus atsiskyrė nuo kompanijos.

Kelionė sraigtasparniu ir atsigavusios Neo Kobe planetos vaizdų iš viršaus stebėjimas greitai baigėsi ir merginos išlipo ant kito stogo. Leila jau norėjo kuo greičiau nusileisti ant žemės. Pasiilgo normalaus jausmo kai tvirtai gali kojomis žengti grindiniu. Be to apačioje ir lietus bei vėjas ne taip stipriai jutosi. Ji nužvelgė komandą pasitikusius žmones ir iš jų aprangos nusprendė, kad pateko ant ligoninės stogo. Tai patvirtino ir moters ištarti žodžiai. Linktelėjusi kaip pasisveikinimą ir pritarimą, tamsiaplaukė pajudėjo jos link, akies krašteliu stebėdama Integrą. Ir dar akimirkai žvilgtelėjo į jas čia atskraidinusį vyrą.

Nenoriai pasikėlė nuo jau patogia pradėjusios darytis sraigtasparnio sėdynės ir neskubėdama iššoko laukan. Atgal į lietų. Čia atvykusius pasitiko du asmenys su baltais chalatais. Iš karto priminė gydytojus ar bent iš medicinos srities. Integra atsiminė, jog vyras minėjo, kad nugabens jas į ligoninę. Gal bent dabar galės atsipalaiduoti. Šviesiaplaukė trumpai žvilgtelėjo į Leilos negyvą ranką.
"Gal ir ranką apžiūrės. Juk negalės praleisti tokios detalės. Manau, viskas išsisprendė, partnere."
Minčių neišsakė garsiai, bet nusišypsojo. Moteris sukomandavo eiti iš paskos, tą ragana ir padarė. Kad tik kuo greičiau gautų atsigulti.

Moteris nusivedė sužeistasias merginas prie lifto. Visoms sulipus vidun, pasirinko aukštą ir stojo tyla. Tačiau labai trumpam. Ligoninės darbuotoja jautė atsakomybę paaiškinti greičiausiai pasimetusioms kovotojoms situaciją.
-Suprantu, kad jūs turbūt esate labai pavargusios. Tačiau jūsų sužeidimai atrodo rimti, tad pirmiausia pasirūpinsime žaizdomis. Esame jums taip pat paruošę kambarius, kuriuose galėsite pailsėti.
Moteris žvilgtelėjo į Leilą ir Integrą. Ji atrodė nuoširdi.
-Nesupraskite mūsų klaidingai. Mes jūsų nieko neprašysime už šias paslaugas. Tiesiog manome, jog jėgos, kurios yra užsibrėžusios gelbėti planetą, turėtų vienytis. Todėl norime jums padėti.
Liftas sustojo ir durys prasivėrė. Merginos įžengė į erdvų modernų vestibiulį.

Lifte tylėjo. Leila į viską žvelgė skeptiškai. Ypač po to, kiek jos su Integra darė, o kiti tik "tapšnojo joms per pečius kokios jos šaunuolės". Bent jau tokia buvo pavargusios tamsiaplaukės nuomonė, o kartu ir nuotaika. Bet netrukus mergina liko nustebinta. Tai ką išgirdo iš baltu chalatu vilkinčios moters, Leilą privertė iš nuostabos išriesti antakius. Tačiau santūriai tvardydamasi tik trumpai žvilgtelėjo į ją.
- kiekvienas gelbėja kaip moka...
Tyliai, labai tyliai sukuždėjo lyg sau, bet neslėpė ir nuo kitų. Tik nenorėjo veltis į tolimesnes diskusijas. Be to ir liftas sustojo. O kada merginos išlipo į erdvią salę, tamsiaplaukė ko ne išsižiojo. Ji dar niekada nebuvo tokioje prabangą mėgstančių ir gerai uždirbančių žmonių vietoje.
- sakykit, o šitas kas? Tas... Niko
Pasiteiravo ji moters dar vis dairydamasi aplinkui.

Įlipusi į liftą papurtė galvą bandydama nukratyti vandens lašus nuo šlapių plaukų. Viduje buvo šilčiau ir maloniau. Atsirėmusi į sieną stovėjo ir žiūrėjo tai į Leilą, tai į nepažįstamąją, tai į sieną. Staiga moteris pradėjo kalbėti ir šviesiaplaukės dėmesys pasiliko ties ja. Išklausiusi jos žodžius, ragana nustebo ne mažiau, negu rudaplaukė.
-Malonu žinoti, kad yra kas imasi veiksmo laikui atėjus.
Pakomentavo pilnai sutikdama ir su draugės žodžiais. Taikliau pati pasakyti nebūtų sugebėjusi. Liftui nusileidus įžengė į didelį modernų vestibiulį. Apsidairė, mat dar nebuvo tekę apsilankyti tokioje vietoje. Nors pagalvojusi, kokie gydymo procesai jos galimai laukė, naudojantis įvairiomis technologijomis, šiek tiek bijojo.

Moteris labai apsidžiaugė išgirdusi Leilos žodžius. Lyg ji būtų išsakiusi ligoninės darbuotojos mintis. Džiugino ir tai, jog Integra taip pat atrodė geranoriškai nusiteikusi. Darbas ką tik pasidarė malonesnis.
-Niko Newman dirba Millitech megakorporacijai. Turėtumėte būti apie ją girdėjusios, viena iš Neo Kobe gigančių. Jie pirmi pastebėjo jūsų kovą ir iš karto susisiekė su mumis, kad paruoštume jums gydymo sąlygas. Stebėjome ir kovą prieš Deadly Swords kovotoją. Galaxy News mums padėjo tuo klausimu.
Atsakiusi į Leilos klausimą moteris trumpam nuėjo prie terminalo, suspaudžiusi mygtukus susirado reikiamą informaciją ir atsisukusi į merginas paragino eiti su ja. Moteris nusivedė kovotojas į operacinę patalpą. Stiklinės sienos padalino ją į kelis garso nepraleidžiančius kambarius. Patalpa buvo šviesi ir moderni. Čia naudojamos įrangos nepamatytum jokioje paprastoje ligoninėje. Trijulę pasitiko du gydytojai.
-Kol kas palieku jus čia. Ateisiu po gydymo, parodysiu jūsų kambarius.
Moteris linktelėjo visiems atsisveikindama ir išėjo. Tuo tarpu du daktarai nuvedė merginas į atskiras palatas. Leila su Integra nebegalėjo girdėti, bet pasisukusios į šoną, galėjo viena kitą matyti. Pradžia abiems pacientėms buvo vienoda:


-Prašau atsigulk ant šios lovos.
Gydytojas suspaudė kelis mygtukus lovos terminale, ši nusileido žemiau, kad mergina galėtų patogiai užlipti. Tik kai ji buvo įsitaisiusi ir pasiruošusi, gydytojas suspaudė dar vieną komandą ir lova pakilo į reikiamą aukštį.
-Kaip jautiesi? Gal yra kažkas į ką iš karto turėčiau atkreipti dėmesį?
Bendraudamas su paciente norėjo gauti greitos informacijos apibrėžiančios jos būklę, kol pats tuo tarpu ruošė įrangą reikiamų procesų sekai.

Buvo kiek nejauku išsiskirti su Integra į atskiras palatas, bet Leila ją galėjo matyti pro stiklą. Tai lengvino savijautą. O jei realiai būtų rudaplaukė pagalvojusi, tai logiška kad jos viena kitai šiuo metu tikrai nereikalingos.
Išgirdusi daktaro nurodymus, mergina giliai atsiduso. "Prasideda eksponato tyrinėjimas" pagalvojusi ėmė lėtai rengtis. Likusi tik su apatinėm kelnaitėm ir liemenėle, Leila lėtai, sukandusi dantis dėl atsirandančio skausmo, ižsiropštė ant lovos. Pilnai išsitiesė ir užklausta ėmė dėstyti:
- labiausiai skauda pilvą ir krūtinę. Čia daugiausia kirčių. Bet turbūt ir taip matosi. Tada dešinė ranka... o kairės rankos išvis nebegaliu pajudinti po susidurimo su roboto lazeriu.
Et, jei jau pateko į prabangią kliniką, tai pabandys pasinaudoti proga ir gal įvyks stebuklas.

Visą laiką eidama palatos link Integra dairėsi aplink. Viskas buvo keista ir įdomu. Išklausiusi informacijos apie Niko Newman nieko nepasakė. Nebuvo labai susidomėjusi tuo vyru, tačiau žinoti kas jis toks pravertė. Likusi su gydytoju šviesiaplaukė turėjo nusirengti savo drabužius, ko pasekoje liko tik su apatiniais. Atsisėdo ant nusileidusios lovos, atsigulė ir net krūptelėjo kai lova ėmė kilti į viršų. Dar kartą krūptelėjo jai sustojus reikiamame aukštyje. Ryški lempa švietė tiesiai į sužeistą kūną. Ragana pasidėjo ranką ant kaktos uždengdama akis.
-Jaučiuosi išsekusi. Yra kelios žaizdos ant šono, peties ir rankos, bet didžiausią žalą kūnas patyrė nuo didelės elektros iškrovos. Manau..
Susakė viską taip kaip jai atrodė ir pasuko galvą į gydytojo pusę. Smalsiai stebėjo jo veiksmus bei iššokinėjančius informacijos langus monitoriuje.

Lovos gale, virš merginos galvos, buvo apvali konstrukcija. Po reikiamos komandos suvedimo, iš jos ėmė važiuoti stiklinis gaubtas idealiai pritaikytas lovos dydžiui. Jis apdengė gulėjusią pacientę iš viršaus ir šonų, tačiau kojų pusė liko atvira. Per stiklinį gaubtą ėmė lėkti daug teksto. Kol pacientės kūnas buvo skanuojamas, pamažu atsiradinėjo skirtingos diagramos bei merginos kūno 3D projekcija su paryškintomis žaizdų vietomis. Jų spalvos skyrėsi priklausomai nuo žalos kiekio.
Būtent Leilos kūno projekcijoje visa kairė ranka buvo vaizduojama pilka spalva.
Skanavimui pasibaigus, gydytojas įvertino informaciją ir jau turėjo pritaikęs gydymo metodus. Pradžioje viskas vyko greitai ir sklandžiai. Iš lovos konstrukcijos išlindusi roboto ranka suleido skystį į merginos kaklą ir ši užmigo. Per tą laiką buvo atlikos įvairios operacijos. Po jų užsiūvimo ir randų panaikinimo lazeriu, bei netrumpos terapijos padedančios šoko ištiktam kūnui normalizuotis, mergina jau turėjo jaustis daug geriau.
Abi merginos buvo paliktos ramybėje, kol pagaliau prabudo. Gydytojai visą laiką sėdėjo prie kompiuterių ir analizavo informaciją. Pastebėję, kada pacientės ėmė keltis, abu paklausė to paties klausimo.
-Kaip jautiesi?

Leilai teko lankytis Neo Kobe klinikose. Nors jos nedvelkė tokia prabanga kaip šioji, kurioje lankėsi dabar, bet ir skurdesnės turėjo panašias technologijas. Todėl merginai užsidarantis gaubtas nekėlė jokių emocijų, o projekcijos ir hologramos buvo visai neįdomios. Ji tik užsimerkė nusiteikdama patogiai pailsėti. Bet čia netikėtai pajuto adatos dūrį į kaklą. Šitai buvo nauja, todėl Leila pramerkė plačiai akis ir jau norėjo pašokti, tačiau suleistas skystis labai greitai išsivaikščiojo po kūną ir šis nebeklausė tamsiaplaukės. O netrukus mergina užmigo.
Prabudusi Leila, kurį laiką gulėjo ir žiūrėjo į lubas. Visų pirmą, reikėjo atsiminti kur ji yra. Po to - kas čia nutiko. Ir panašiai. Mergina atsisėdo lovoje ir pasisuko į šoną, kad galėtų nuleisti kojas, kuriomis, būdama ganėtinai žemo ūgio, nepasiekė grindų. Ji pasiraižė ir nusistebėjo, kad jautėsi visiškai pailsėjusi ir atsigavusi. Nesijuto ir kokių nors vaistų užsilikęs poveikis ar žaizdų skausmo, odos tempimo ar dar kokio negalavimo.
Užklausta daktaro, pakėlė akis į jį.
-Keistai gerai. Pailsėjusi
Šypsodamasi atsakė ji daktarui. Va, ką reiškia aukščiausios klasės medicina. Smalsumo dėlei pažiūrėjo kaip ten laikosi Integra.

Kai lovą pamažu ėmė gaubti permatomas apvalus gaubtas, Integra krūptelėjo ir ėmė dairytis. Lengviau atsiduso pastebėjusi, jog jis sustojo ties kojomis ir pilnai neįkalino merginos. Tačiau netrukus prie galvos pasirodė roboto ranka su storu švirkštu pripildytu neatpažįstamo skysčio.
-AAAaa!
Sušuko šoktelėjusi į šoną. Šviesiaplaukė sugebėjo nusiraminti tik tada kai priėjęs daktaras ją nuramino ir paaiškino, jog skystis padės jai atsipalaiduoti. Per didelį nenorą ir baimę mergina sutramdė savo kūną ir leido aparatui prisiartinti. Vos vaistai buvo sušvirkšti į raganos kaklą, vaizdas akyse aptemo ir ji prarado sąmonę. Gal ir gerai. Nereikėjo matyti tolimesnių procesų. Ypač jeigu jais rūpinosi ne pats gydytojas, o medicininiai robotai.
Kai Integra prabudo, skausmo ir nuovargio nebesijautė. Stiklinis gaubtas jau buvo patrauktas nuo lovos, tad ji galėjo laisvai atsisėsti. Apsižiūrėjusi nesurado nė vienos kovos žymės ant savo kūno.
-Wow.. Lyg nieko nebūtų buvę.
Pakomentavo pakeldama akis į vyrą.
-Jaučiuosi puikiai.

Leilai prabudus, gydytojas sureagavo į judesį ir nusisukęs nuo darbo prie kompiuterio, pažvelgė į atsikėlusią pacientę.
-Visos žaizdos tavo kūne buvo sėkmingai išgydytos, užsiūtos, o randai panaikinti. Neberasi nė vienos kovos žymės. Taip pat pasirūpinome ir tavo senesniais randais. Dabar tavo kūnas yra visiškai švarus.
Paaiškino vyras su šypsena veide. Tačiau po trumpos pauzės ji dingo, o žvilgsnis surimtėjo.
-Manau puikus metas pakalbėti apie likusią problemą - tavo ranką. Nenorėjau nieko daryti be tavo sutikimo. Pirmiausia paaiškinsiu situaciją.
Vyras padarė trumpą pauzę, kurios metu nusisuko į kompiuterį ir suspaudęs kelis mygtukus iššaukė išdidintą merginos rankos 3D hologramą, kuri lėtai sukosi ore kažkur tarp Leilos ir gydytojo. Joje puikiai atsispindėjo visi beviltiškai sulūžę kaulai.
-Jeigu nebūtų praėję tiek daug laiko, dar būtume galėję ją išgelbėti. Tačiau dabar, tavo ranka jau yra mirusi. Bet aš turiu išeitį, jeigu tu tik sutiksi su tuo. Galime pagaminti tau rankos protezą. Žinoma, padarytume jį identiškai tavo originaliai rankai. Priauginę protezą prie tavo kūno, jis priims visus smegenų siunčiamus impulsus ir galėsi jį valdyti kaip savo galūnę. Raumenis auginame šios ligoninės laboratorijoje naudodami vieną naujausių savo technologijų. Atkuriame anatomiškai tikslią struktūrą, padengiame ją taip pat mūsų auginta dirbtine oda. Tau susižeidus, tekės kraujas, kaip ir iš bet kurios kitos kūno dalies. Didžiausias skirtumas bus tik tas, jog tavo nauja ranka bus kiek patvaresnė, negu senoji. Prie jėgos skirtumo jau turėsi prisitaikyti.

Kitoje palatoje gydytojas sureagavo į judesį ir atsisukęs pamatė prabudusią Integrą. Ji jau kėlėsi sėstis ant lovos. Išgirdęs apie jos savijautą, vyras linktelėjo.
-Išgydėme visas tavo žaizdas, taip pat panaikinome randus. Nebeturėtum jausti jokio diskomforto.
Paaiškino gydytojas. Jis trumpam pasisuko į savo kompiuterį ir suspaudęs kelias komandas iškvietė holograminę 3D projekciją, kuri vaizdavo visą šviesiaplaukės kūną. Jame aiškiai matėsi, jog nė vienos iš prieš tai raudonavusių žaizdų nebebuvo.
-Bet tu labai sunkiai leidaisi gydymui. Bijai robotų?
Lengvai nusijuokė vyras prisimindamas pacientės baikštumą.

Kada daktaras prakalbo apie Leilos sutvarkytą kūną ir panaikintus randus, mergina pradėjo apžiūrinėti save. Net seni randai buvo išnykę. Tamsiaplaukė spėjo dėl to mintyse panuogastauti, juk su senais randais jau buvo susigyvenusi. Bet dabar oda buvo tokia moteriškai ir aristokratiškai švari, kad tai malonino širdutę.
" galėjo ir ranką sutvarkyti..." mintyse nusiliūdino Leila, kada taip viskas buvo sutvarkyta jos kūne, o rankos vis tiek negalėjo mergina pajudinti. Tačiau netikėtai daktaras ėmė ir prakalbo apie jos ranką. Jis iškvietė hologramą, kurios atvaizduojama kūno dalis galėtų davaryti žmogų ir iki ašarų, ir pradėjo aiškinti situaciją.
Pacientė tyliai ir nepertraukiamai klausėsi vyro, bet jos veido mimikos vis keitėsi su kiekviena naujiena. O kuo toliau tuo labiau veidas švito.
-tai aišku noriu. Kam čia dar gali kilti abejonės? Aš jau galvojau, kad teks gyventi su viena ranka. Arba ieškotis kiborgo dalių... šitaa... tikiuos čia įeina į planetos išgelbėjimo sąskaitą?
Galų gale pasiteiravo ir rūpimo klausimo, nes kišenėje ne tiek daug ir buvo kapeikų, kad galėtų sau leisti naujausias technologijas.

Integra sėdėjo ant lovos. Po daktaro žodžių dar kartą apsižiūrėjo vietas, kuriose dar nesenai buvo sužeidimai. Iš tikrųjų, nesimatė nė žymės, kad tos vietos būtų paliestos.
-Jūsų technologijos įspūdingos.
Pagyrė šviesiaplaukė ir šyptelėjo po vyro klausimo apie robotus.
-Na, jeigu kada ir bijojau, tai baimė kaip ir turėtų būti dingusi.
Pakomentavo juokais, o vėliau pradėjo atsakinėti į klausimą kiek rimčiau.
-Aš nesu iš Neo Kobe, todėl jūsų technologijos man yra nauji dalykai. Nesu pratusi kai robotai atlieka žmonių funkcijas ir sunku pasitikėti jų tikslumu. Baisu vadžias atiduoti į mąstančio daikto rankas, nes niekada negali žinoti, kas nutiks. Na, man tai yra tiesiog labai keista ir sunkiai suvokiama. Kaip turbūt jums yra sunku suvokti magiją.
Šviesiaplaukė nušoko nuo lovos ir priėjo prie kėdės, ant kurios buvo pasidėjusi savo drabužius. Trumpam pakėlė žvilgsnį į stiklinę sieną ir žvilgtelėjo į Leilą. Tačiau pastebėjusi jos šypseną, nusprendė, kad partnerei viskas gerai. Ragana pradėjo po truputi rengtis.