Alton Plaza [Landing site]

Leilos atsakymas daktarui išprovokavo lengvą juoką. Nuotaikingai žiūrėdamas į merginą, kuri tiesiog džiaugėsi, kad gavo progrą išsigydyti ranką, besišypsojo.
-Na, nustebtum, kokių reikalavimų kiti turi. Vieni nori specialiai mechaninio protezo, neslėpdami, jog tai yra dirbtinė ranka. Yra buvę ir tokių, kurie prašė atjungti skausmo receptorius, mat dirbo pavojingus darbus. Vieniems tai yra stiliaus klausimas, kitiems svarbu funkcionavimas.
Gydytojas išjungė rankos hologramą.
-Mes patys pasikvietėme jus norėdami padėti. Būtų juokinga dabar prašyti, kad susimokėtumėte.
Pasisukęs į kompiuterį vyras ėmė vesti įvairias komandas besiruošdamas iš karto imtis darbo prie rankos protezo. Tuo pačiu jis vis dar palaikė pokalbį su paciente.
-Siūlau nueiti pailsėti į paruoštą kambarį. Tave pakvies kai protezas bus paruoštas operacijai. Tavo kūnui taip pat reikia tam pasiruošti, tad pasinaudok proga. Dar šiandien turėsi funkcionuojančią ranką. Už kabineto durų tave pasitiks moteris, kuri jus abi čia ir atvedė. Ji parodys jūsų kambarius.

Kitoje palatoje gydytojas susidomėjęs klausėsi Integros atsakymo. Buvo girdėjęs spekuliacijų iš kolegų, kurie matė kovos transliaciją, kad šviesiaplaukė nebuvo vietinė Neo Kobe gyventoja, tačiau išvadų daryti neskubėjo. Dabar pati pacientė patvirtino gandus ir net paminėjo magiją. Susimąstęs vyras linktelėjo galva.
-Tu teisi. Magija mums tikrai yra nesuvokiamas dalykas. Net mokslas nesugeba šio fenomeno pilnai paaiškinti.
Trumpam nusukęs žvilgsnį į gretimą palatą pastebėjo, jog gydymas ten irgi pasibaigė. Nors norėjo su ragana padiskutuoti apie jos sugebėjimus, tačiau nusprendė, jog geriau, jeigu abi merginos kartu nueis pailsėti į savo kambarius. O ir šviesiaplaukė jau tam ruošėsi apsirenginėdama.
-Bet kuriuo atveju gydymas tau jau baigtas. Siūlau pasinaudoti proga ir normaliai išsimiegoti mūsų paruoštuose kambariuose. Galėsi išvykti, kada norėsi. Už durų tavęs laukia mano kolegė, kuri nuves tave į kambarį.

-neturiu teisės kelti reikalavimų dovanai.
Būdama ganėtinai linksma Leila trūktelėjo pačiais po to kai išklausė daktaro.
-man svarbu kad ji atstos tikrąją, o daugiau koks skirtumas
Toliau kalbėjo savo kuklius nusistatymus. Gal per tą sužalotos rankos laiko tarpą ir pasvajodavo apie metalinę, pilną įvairiausių funkcijų ranką, bet dabar ji tvirtai žinojo, kad nori būti "pilnai žmogus".
Vyrui užsiminus apie poilsį ir pasiruošimo laiką, tik tada rudaplaukė susivokė, kad operacijos dar kiek reikės palaukti. Todėl pašokusi ant kojų pradėjo rengtis. Jos neseniai įsigytas apsiaustas dabar buvo skylėtas, todėl Leila tik atsiduso ir užsimetė jį ant pečių. O netrukus ir išėjo iš palatos.

Gavusi gydytojo patvirtinimą, jog paprasti žmonės ir net mokslininkai iš tikrųjų nesuvokė magijos, Integra nieko nebekomentavo. Nesisiūlė aiškinti savo gebėjimų, nes paprasčiausiai nemanė, jog galėtų susikalbėti ta tema. Apsirengė suknelę, užsidėjo paltą, apsiavė batus. Jos apranga atrodė tragiškai, tačiau mergina neturėjo pasirinkimo.
-Dėkoju už visą pagalbą.
Linktelėjusi šviesiaplaukė paliko palatą ir už durų susitiko Leilą. Nusišypsojo draugei ir nužiūrėjo ją bei kairiąją ranką. Ši vis dar kabėjo be gyvybės ženklų.
-Kaip tu?

Už durų merginas pasitiko jau anksčiau matyta moteris, kuri ir buvo atvedusi sužeistasias gydymui. Dabar ji ketino Leilai ir Integrai parodyti kelią į kitą vietą.
-Na, kaip jūs jaučiatės?
Pasiteiravo nužvelgusi merginas.
-Eime, parodysiu jums jūsų kambarius. Po kovos greičiausiai svajojat apie miegą.
Moteris pradėjo vesti porelę iki lifto, kuriuo nusikėlė į ligonių palatų skyrių. Perėjus iš vieno koridoriaus į kitą ligoninės darbuotoja pagaliau sustojo prie durų.
-2043 ir 2044 yra jums skirti kambariai.
Moteris pradarė vieno iš jų duris, kad Leila ir Integra galėtų pasižiūrėti kaip jie atrodė. Prabangesnės palatos greičiausiai nei viena iš pacienčių nebuvo mačiusi. Atrodė beveik kaip viešbučio kambarys.
-Mūsų palatos yra įrengtos su visais patogumais.
Viengulė, bet platoka tvarkinga lova, prie kurios buvo prijungta naujausių technologijų įranga. Ant sienos įtaisytas monitorius rodė įvairius duomenis apie paciento būklę. Patogi sistema greitam gydytojo iškvietimui. Kitoje kambario pusėje aplink nedidelį pailgą staliuką stovėjo sofa ir du foteliai. Puiki vieta lankytojų vizitams. Palata turėjo net bėgimo takelį, kad ilgesnį laiką ligoninėje leidę pacientai turėtų galimybę treniruoti savo kūną.
-Kambariuose taip pat rasite ir dušą.

Išėjusią Leilą pasitiko daktarės ir Integros ko ne vienu metu ištartas klausimas. Mergina šyptelėjo žvilgtelėdama tai į vieną, tai į kitą.
-Viskas labai gerai. Ačiū
Atsakė joms abiems su plačia šypsena. Tokių patogumų ir paslaugų rudaplaukė dar niekada nebuvo gavusi, todėl čia viskas jai buvo fantastiškai nuostabu. Ji nužvelgė savo draugę ir tada nusekė moterį iki merginoms paruoštų kambarių.
Kambariai irgi dvelkė ne ką mažesne prabanga, kad Leila net pasibijoji įžengti.
- Prie tokių patogumų galima greitai priprasti
Ji juokaudama tarstelėjo, kada įkišusi nosį apžvelgė kambarį.
-O sakykit, tada pabandysiu išnaudoti visas galimybes... gal galite ką nors padaryti ir su mūsų rūbais? Arba bent tada norėčiau siūlo su adata.
Rudaplaukė atsisuko į merginas šefuojančią moterį su blizgančiomis akimis iš vilties, kad gal jie turi kokių super būdų ir rūbus atnaujinti. Nes dabar tai kovotojos už laisvę ir teisybę atrodė ganėtinai apdriskusios.
Ir tuoj pasisuko į Integrą:
-Rinkis kambarį

Integra nusišypsojo išgirdusi, kad Leila jautėsi gerai. Tačiau vis dar rūpestį kėlė jos nejudanti ranka. Šviesiaplaukė nusprendė dėl to kol kas nieko nesakyti. Ji numanė, jog ranka buvo Leilos prioritetas, todėl pati mergina nepaliktų šio klausimo neatsakyto.
-Jaučiuosi puikiai. Bet visai neatsisakyčiau numigti valandėlei.
Plačiau išsišiepusi pasakė ligoninės darbuotojai ir nusekė ją koridoriais tolyn iki kovotojoms paskirtų kambarių. Įėjusį į vieną jų šviesiaplaukė apsidairė išpūstomis akimis.
-Pas jus visos ligoninės tokios prabangios?
Pajuokaudama užklausė moters. Užmatė ir duris į dušą. Nuostabu, galės net išsimaudyti. Kaip tik tada rudaplaukė užklausė nepažįstamosios apie aprangą. Smalsumo apimta ragana sukluso ir įsmeigė žvilgsnį į pašnekovę. O Į Leilos klausimą apie kambarių pasirinkimą ragana atsakė pečių truktelėjimu. Nebuvo skirtumo į kurį eiti, jeigu abu vienodi.

Moteris šypsojosi besiklausydama merginų komplimentų apie ligoninės prabangą.
-Šioje ligoninėje yra viena didžiausių laboratorijų, todėl apskritai ne bet kas gali patekti čia gydytis. Mažesnės gydymo įstaigos negauna tokio didelio finansavimo.
Paaiškino ligoninės darbuotoja. Išgirdusi Leilos klausimą, nusuko žvilgsnį į ją.
-Deja, galiu pasiūlyti tik ligonio pižamą arba baltą chalatą. Jeigu reikia, pasiūsiu ką nors, kad atneštų jums kiek vėliau.
Prieš palikdama kovotojas ilsėtis moteris norėjo gauti atsakymą dėl aprangos.

-Tada imu šitą
Negarsiai, palinkusi arčiau Integros, Leila sukuždėjo, kad jų pašalinės kalbos per daug neįsiterptų į ligoninės darbuotojos aiškinimus. Kadangi kolegė delsė rinktis kambarį, tamsiaplaukė nurodė tą, prie kurio dabar stovėjo ir viską aptarinėjo.
- Aaa.. na nieko tokio. Su chalatu į žmones nelabai išeisi...
Išgirdusi, kad moteris gali pasiūlyti tik ligoninės aprangą, Leila pamojavo sveika ranka atsisakydama. Aišku tokioje prabangoje negali žinoti kokią pižamą gausi, bet savi rūbai vis tiek mieliau.
-susitiksim vėliau.
Tamsiaplaukė nusišypsojo Integrai ir įžengė į išsirinktą kambarį.

Integra nesitikėjo, kad ligoninė galėtų parūpinti joms aprangą, tačiau viltis miršta paskutinė. Nieko nepadarysi, pavaikščios su apdriskusia apranga kiek ilgiau. Merginai labiau rūpėjo palysti po dušu, todėl kai Leila atsisveikino, šviesiaplaukė pamojo jai ranka, linktelėjo jas atvedusiai moteriai ir įėjo į savo kambarį. Iš pradžių apsidairė, o po to nusimetė visus drabužius ir nuskuodė į dušą. Buvo be galo malonu pasijusti švariai. Praleidusi gerą valandą šveisdama savo kūną ir plaukus, Integra pagaliau išlindo apsivyniojusi rankšluosčiu.
-Kaip gera gauti progą atsipalaiduoti.
Su plačia šypsena veide šviesiaplaukė tiesiog įkrito į lovą, veidu tiesiai į pagalvę. Prireikė vos kelių minučių ir ragana tiesiog atsijungė.

Praėjus geroms keturioms valandoms po to kai merginos gavo atsipalaiduoti savo kambariuose, į Leilos palatos duris kažkas pasibeldė. Tai buvo jau pažįstama moteris, kuri ir šį kartą atvyko palydėti merginos pas gydytoją. Leilai atidarius duris, moteris pasisveikino.
-Jeigu tu pasiruošusi, galime pradėti rankos priauginimo operaciją.

[Aprašyk ką Leila spėjo nuveikti prieš tai]

Atsisveikinusi su Integra, Leila užėjo į išsirinktą kambarį ir uždarė paskui save duris. Vienuma, tyluma ir ramybė. Kažkaip šitų dalykų Leila spėjo pasiilgti, nors ir nebuvo iš tų, mėgstančių vienatvę. Tiesiog pastaruoju metu buvo tokiame veiksme, kad net Kalėdų laikotarpis kurjeriui nebūna toks užimtas. O ką jau kalbėti apie šiknos išspardymą.
Tamsiaplaukė nusiėmė apsiaustą ir nusiavė batus. Ji mėgo būti basa, todėl ir šį kartą apnuogino kojas. Tiesiog malonus jausmas basomis pasivaikščioti per kilimą. Nors kelionė truko neilgai. Tik iki lovos. Bet čia buvo nepatogu. Mergina planavo pamiegoti, bet lovos čiužinys pasirodė per minkštas. Ji gal kokį pusvalandį priverstinai gulėjo užsimerkusi. Po to pradėjo vartytis ieškodama patogios pozos. Neapsikentusi Leila nulipo ant grindų. Ten pasitiesė antklodę ir susisupo kaip į kokį miegmaišį. Iš karto veide nušvito palaiminga šypsena..
... ir pasigirdo beldimas į duris. Leila atrodo vos užsimerkė. Gal taip ir turėjo būti? Gal kažką atsiminė vadovė? O gal Integrai kažko prireikė? Tamsiaplaukė išsivyniojo iš savo kokono ir nuėjusi prie durų jas atidarė.
Už durų laukė ta pati, visur merginas vedžiojusi, moteris. Ji pasiteiravo dėl operacijos ir Leila linksmai linktelėjo. Mergina tik apsimovė batus ir išėjo paskui įstaigos darbuotoją.

Stovėdama prie kambario durų moteris laukė, kol Leila susiruoš. Šiai išlindus, medikė nusivedė ją iki lifto. Ligoninės liftai buvo itin platūs, kad į juos galėtų įtilpti net lova ant ratukų. Valdymo panelėje moteris pasirinko reikiamą aukštą ir suvedė kodą, kurio reikalavo apsaugos programa. Modernus liftas pajudėjo, bet jame buvusios merginos to beveik nepajuto. Netrukus durys atsidarė ir prieš akis atsivėrė kitoks koridorius.

Aplinka beveik priminė laboratoriją. Pakeliuj Leila galėjo pamatyti valdymo punktą įtaisytą į sieną. Prie kiekvienų durų taipogi buvo po nedidelę valdymo panelę. Viskas atrodė labai modernu. Priėjusi prie reikiamų durų moteris vėl suvedė kodą ir automatinės durys prasivėrė leisdamos merginoms įeiti. Rudaplaukė buvo atvesta į dar vieną operacinį kabinetą, tik šis buvo daug erdvesnis. Viduryje stovėjo lova, aplink kurią buvo pristatyta daug aparatų. Didelė jų dalis jungėsi su pačia lova. Aplink sienas stovėjo kompiuteriai, spintos, lentynos ir įvairūs medicininiai aparatai. Ant stalo, atokiau, stovėjo nemažas cilindras kupinas kažkokio skysčio. O jame plūduriavo rankos protezas. Jis atrodė identiškai Leilos prarastai rankai, tik buvo sveikas ir nedeformuotas. Galėjai pamanyti, jog ten ir buvo tavo tikroji ranka. Apart protezo galo, kuris turėjo jungtis su merginos kūnu, nebuvo jokių užuomenų, jog tai galėtų būti dirbtinė ranka.
Operacinėje merginų jau laukė trys skirtingo amžiaus gydytojai.
-Ar tu pasiruošusi operacijai?
Vyriausiasis gydytojas kreipėsi į rudaplaukę.

Leila ėjo šalia moters ir stebėjo viską aplink. Tokia prabanga kėlė nemalonius jausmus. Jei ne galimybė susigrąžinti pilnavertį gyvenimą, mergina tą pačią minutę apsisuktų ir neštų kudašių. Bet kažkiek buvo ir smalsu... iki kol jos neišlipo iš lifto.
Koridorius, laboratorijos, koduotos spynos... viskas Leilai kėlė šiurpą ir įtarimus. Ji nejučiomis dešine ranka suėmė sužalotos rankos petį ir taip ėjo likusį kelią. Vis baukščiai besidairydama dėjo nedrąsius žingsnius ir kuo toliau tuo pasiryžimo mažėjo.
Jis ko ne visai išnyko, kada rudaplaukė užėjo į diiidžiulią palatą ir žvilgsnis užkliuvo už plūduriuojančios rankos. Nors darbas pavydėtinai kruopštus, bet dėl tikroviškumo ir tai kad tai tiesiog galūnė plaukiojanti neaiškiame skystyje, Leilai darėsi bloga. Iš jaudulio ėmė labiau daužytis širdis ir padažnėjo kvėpavimas.
Bet čia beprasidedantį panikos priepuolį nutraukė prakalbęs daktaras. Mergina sužiuro į jį. Nurijo baimės kartėlį ir linktelėjo galva. Žodžiai kažkaip nesideliojo, o ir ištarti kažką buvo baisu, kad balsas nesudrebėtų. Vis tik trumpaplaukė pati tam ryžtasi.

Leilai davus sutikimo ženklą, jauniausiasis gydytojas ją palydėjo iki lovos operacinio kabineto viduryje. Mergina buvo paprašyta apnuoginti viršutinę kuno dalį, mat ranka turėjo jungtis prie peties. O dar prieš prieinant prie tos dalies, reikėjo pašalinti merginos mirusią galūnę.
-Prašau, atsigulk čia.
Parodydamas į lovą vyras nurodė rudaplaukei. Šiai patogiai įsitaisius, gydytojas priėjo arčiau ir prieš imdamasis tolimesnių veiksmų, pabandė iš anksto nuraminti merginą.
-Neišsigąsk, susegsiu tave diržais, kad operacijos metu netyčia nepajudėtum.
Pasakė ramiu, švelniu balsu ir ėmėsi darbo. Du diržai juosė kairę ir dešinę Leilos kojas. Dar du sulaikė sveikąją jos ranką. Vienas diržas prirakino kūną prie lovos. Taip pat buvo sutvirtinti ir kaklas bei atskirai mirusios rankos peties sritis. Kai pasiruošimas buvo baigtas, vidutinio amžiaus vyras pradėjo ruošti aparatus darbui. Privežė ir staliuką, ant kurio buvo sukrauti įvairūs aparatai.
-Ar tu pasiruošusi? Ar nori, kad suleisčiau tau migdomųjų? Procesas gali būti kiek krečiantis, jeigu nesi pratusi prie kraujo.

Klusniai darė kas buvo pasakyta. Tuo mementu kai apsinuogino iki pusės, ji ranka užsidengė krūtis, net ir atsigulus norėjosi kažkaip prisidengti. Tačiau netrukus Leilą pradėjo rišti diržais prie lovos. Merginos akys išsiplėtė, bet ji sukandusi dantis kentė.
Ir vis tik prakalbus gydytojui, tamsiaplaukė pratrūko:
- Ne! Nepasiruošusi! Migdomujų.. noriu migdomųjų
Jau geriau pramiegos visą tą laiką ir nieko nežinos bei nejus kas su ja bus daroma. Juk viskas baigsis gerai?

Leilai apsinuoginus, nė vienas gydytojas nepažiūrėjo į ją įžūliai. Atvirkščiai, jie labiau matė merginą kaip anatominę figūrą su problema, kurią reikėjo išspręsti. Jų žvilgsniuose nesimatė nė menkiausios susigundymo dalelės. Gavęs rudaplaukės sutikimą, vyras paruošė migdomuosius vaistus ir netrukus suleido merginai. Prireikė vos kelių minučių ir Leila prarado sąmonę. Ji nepajautė nieko, kas vyko po to.
Mergina prabudo po gerų keturių valandų miego. Ji gulėjo ten, kur atsiminė save buvusią prieš prarandant sąmonę - ant lovos. Ji buvo švari. Rudaplaukė iš karto galėjo pajusti abi savo rankas. Kairioji idealiai funkcionavo, o prie peties nesimatė jokio rando. Lyg tai buvo jos tikroji ranka. Tačiau darant veiksmus pojūtis šiek tiek skyrėsi. Rankos implantas suteikė merginai daugiau jėgos, kurios neturėjo dešinioji ranka.
-Kaip jautiesi? Pabandyk pakelti savo ranką ir suspausti kumštį.
Prie pacientės priėjo vyriausiasis gydytojas ir įsmeigęs smalsų žvilgsnį į implantą laukė judesių.

Kairės rankos implantas: +1 DMG.

Gavusi migdomųjų Leila dar kažkiek laiko dairėsi į šalis, bet netrukus vaizdas ėmė lietis ir mergina atsijungė...
Iš pradžių buvo tamsa. Po to Leila susigaudė, kad sėdi senoviniame, kaubojiškame traukinyje. Jis ką tik išvažiavo iš tunelio ir pasibaigė naktis. Pro langus į atskirą, privačią vieno žmogaus kajutę įsiveržė saulės spinduliai ją visą užliedami, todėl mergina nusiropštė nuo viršutinės ale lentynos, ale antro aukšto miegamosios dalies. Pasirodo ji išlipo nuo lovos į savo kambarį. Ten ją pasitiko pilnai žmogiško pavidalo Blue ir kažką ėmė šnekėti. Panašu jog lyg žmona aiškintų ilgai baliavojusiam vyrui. Ir Leila, kaip tikras vyras bei šeimos galva, nekreipė į ją dėmesio. Tik pasuko žvilgsnį atgal į lovą, kur užsimiegojęs atsisėdo kažkoks neaiškus šešėlis. Ji jo negalėjo išskirti, bet jautė ir žinojo, kad ten Integra. Turbūt už tai jai buvo skaitomas Blue moralas. Vos Leila palietė savo namų šeimininkės krutančias lūpas, ji atsidūrė turguje. Nors suvokė, kad Blue jau namuose ir netgi pirkta ne iš turgaus, bet istorijai neįsakysi. Leila apžiūrinėjo pagrindinį dirbtinio intelekto procesorių. Ji rinkosi ieškodama išvaizdaus kūno vyruko. Ir besidairant akis užkliuvo už atokiau buvusio stiklainio. Žaliame skystyje buvo ranka. Tokia užsistovėjusi ir apsinešusi žaliais dumbliais, kokiais apsineša akmuo ilgai stovėdamas upės vandenyje. Trumpaplaukė nusipurtė, bet pardavėjęs spėjo sugauti žvilgsnį. Jis užtikrino, kad nėra taip kaip atrodo ir papylė stiklainio turinį ant stalo. Ir iš tiesų nubėgus vandeniui ranka liko švari... čia iš nugaros priėjo Integra bei pasisiūlė pakeisti draugei rankas. Siūlais, lipnia juosta ir kažkokia marle apvyniavo merginos Leilos petį ir išskubėjo į traukinį, iš kurio pasirodo buvo išlipusios ekskursijai po naujovišką turgų. Merginos skubėjo į naująjį savo gyvenamą būstą. ..
Pamažu grįžinėjo Leilos kūno pojučiai ir atsigaudinėjo sąmonė. Mergina susigaudė, kad ką tik patyrė kažkokius briedus, todėl dar perbėgusi matytus įvykius, suprato kad tai buvo sapnas. Ji lėtai prasimerkė. Išvydus ligoninės lubas iš vis sugrįžo atmintis ir trumpaplaukė atsiminė kur yra bei kas čia vyksta. Varžančių diržų nebebuvo, vadinasi, operacija baigta.
Vaizdas dar kiek sukosi, todėl Leila neskubėjo atsisėsti. Tik tiek, kad netrukus suvokė jaučianti kairę ranką. O šitai patvirtino priėjęs daktaras. Mergina pažvelgė į jį, tada nusuko akis vėl į lubas ir padarė kaip pasiūlyta. Ji iškėlė kairę ranką į viršų ir ją stebėdama suspaudė kumštį.
- awesome!
Išsprūdo susižavėjimas, nes nejautė, kad tai būtų kažkas svetimo. Tik stipresnė nei anksčiau. Leila po vieną atlenkė kumščio pirštus. Nuleido ranką ir jos pagalba, remdamasi į lovą, atsisėdo. Tada pasukinėjo petį ir dar palankstė kairę ranką.
-atrodo kaip ir gerai viskas
Spindinčiomis iš laimės akimis pažvelgė mergina į daktarą.

Senai tokie malonūs pojūčiai lepino Integrą nemažą kiekį valandų. Jos kūnas ir siela atrodė pilnai pasikrovė energijos ir ji galėtų nertis į kelias paras trukusią kelionę. Šviesiaplaukė prabudo keistoje pozicijoje: jos kojos buvo prie pagalvės, o galva kitoje lovos pusėje. Rankos išskėstos į skirtingas puses. Kairiąją užsimetė sau ant veido ir pasitrynė akis. Apsižvalgė po aplinką prisimindama, kur ji buvo. Nusižiovavo. Lėtai pasikėlė nuo lovos ir akimis pradėjo ieškoti savo drabužių. Ant švaraus nuogo kūno visiškai nesinorėjo dėtis tų purvinų apdriskusių skarmalų, bet ką padarysi. Galbūt reikės nusipirkti naują suknelę. Mergina nelabai noriai pakilo nuo lovos ir apsirengė savo drabužius, bei susirinko daiktus. Nepamiršo ir susitvarkyti plaukų. Tada žvilgtelėjo į sieną, už kurios turėjo būti Leilos kambarys. Nebeturėdama ką veikti, Integra pravėrė duris į koridorių ir apsižvalgė. Nejauki buvo ši aplinka, gal net kiek baisoka vienai čia klaidžioti, bet juk tai turėjo būti gydymo įstaiga. Išlindusi iš savo kambario šviesiaplaukė patraukė durų, už kurių turėjo būti draugė, link, o pasiekusi jas patukseno.

Gydytojas įdėmiai žiūrėjo į Leilos rankos implantą šiai bedarant nurodytus veiksmus. Kokias dvidešimt minučių tęsėsi įvairūs testai, kurių metu rudaplaukė buvo paprašyta atlikti įvairius judesius, pakilnoti svorius ir panašiai. Vėliau implantas buvo prijungtas prie aparatų, kaip ir merginos kūnas, ji turėjo ir vėl atlikti tuos pačius veiksmus, o tuo tarpu monitoriai rodė gydytojams suprantamus duomenis. Kai viskas buvo patikrinta, vidutinio amžiaus vyras priėjo prie merginos ir atjungė visus aparatus.
-Operacija pavyko puikiai. Kasdieniniame gyvenime problemų atsirasti neturėtų.
Paaiškino gydytojas. Leila buvo laisva.

Tuo tarpu prie merginų kambarių anksčiau matyta ligoninės darbuotoja susirado Integrą.
-Tavo draugei buvo ką tik baigta operacija. Eime, palydėsiu tave pas ją.
Moteris nuvedė šviesiaplaukę į kitą pastato dalį, kur buvo Leila. Abi laukė jos išeinančios iš kabineto, mat medikė nenorėjo trukdyti ir veržtis vidun.

Vykdė visus pratimus ir užduotis, kurias nurodė gydytojas. Aišku pirmą kartą paėmus metalinį puodelį, neapskaičiavusi jėgos jį sulankstė, bet vėliau sekėsi vis geriau taikantis su nauja ranka.
Galiausiai, po įvairių testų, mergina buvo laisva.
-Ačiū!
Leisdama sau nesivaržyti, ji pašokusi apkabino vyriausiąjį gydytoją. Kitiems besilankstydama ir dėkodama, kone atbula išėjo iš palatos. Uždarė duris ir dar bebūdama nusisukusi garsiai bei giliai įkvėpė ir iškvėpė. Tik tada apsisuko ketindama grįžti į kambarį ir susirasti Integrą, bet čia, jos nuostabai, šviesiaplaukė jau stovėjo priešais jos akis. Leila plačiai išsiviepusi, iškėlė kairę ranką.

Pasibeldusi Integra vos spėjo atitraukti ranką kai prie jos lyg iš niekur išdygo anksčiau matyta moteris. Matomai ir vėl ketino ją vesti į kitą vietą. Taip ir buvo, tačiau pasirodo, kad draugės jos kambaryje šviesiaplaukė net nebūtų radusi. Linktelėjusi ligoninės darbuotojai, ragana nusekė jai iš paskos iki lifto. Nematytos pastato patalpos vertė stipriau nusistebėti.
"Kas čia per vieta? Ar tai tikrai tik ligoninė?"
Panašūs klausimai kurį laiką nedavė merginai ramybės. Moters ji neužklausė vien dėl to, jog žinojo, kad nė viena institucija nenorėtų atskleisti savo paslapčių. O Integra net nebuvo iš šios planetos. Pasiekusios reikiamo kabineto duris merginos stabtelėjo. Ilgai laukti nereikėjo, mat vos po poros minučių pro duris išlindo atbula Leila. Ragana nusišypsojo ją pamačiusi. Rudaplaukei kilstelėjus kairę ranką, Integra suplojo iš džiaugsmo.
-Galime keliauti.

-yes. Galime keliauti.
Linksmai pritarė Integrai.
- tik pirmiau man reikia susirinkti savo daiktus.
Nusisukusi nuo draugės kiek nežymiai pakrutino lūpas be garso burnodama. Norėjosi biški stipresnės reakcijos iš šviesiaplaukės, todėl jautėsi lengvai užsigavusi.
Padedant jų medikei-gidei moteriai nepasiklysti klaidžiuose ligoninės labirintuose merginos grįžo prie Leilos kambario. Ji greitai įėjusi apsivilko paliktą paltą ir per pečius persimetė kataną. Revolverį įsikišo į dėklą ant kojos ir užsikabino kuprinėlę. Netrukus ir išlindo iš kambario.
- tai kas toliau? Dabar Altissia?
Pasiteiravo ji kolegės, kol visos keliavo toliau koridoriais.

Kaip nuvedė iki merginoms paskirtų kambarių, taip palydėjo ir iki išėjimo. Integra, Leila ir joms kelią parodžiusi moteris apsikeitė atsisveikinimo žodžiais ir merginos paliko ligoninę. Atsidūrusi šlapioje, tačiau įvairiomis spalvomis mirgančioje gatvėje Integra pasisuko į Leilą su šypsena veide.
-Galvojau pirmiausia nusipirkti naujų drabužių ir susisiūti paltą. O po to galėtume nueiti į barą ir atšvęsti sėkmingos operacijos.
Ragana dar nežinojo apie pasikeitusią Neo Kobe situaciją, todėl jautėsi laisva ir laiminga. Visa atsakomybė staiga nukrito nuo jos pečių ir mergina norėjo tuo pasimėgauti.
-Žinoma, jeigu nori švęsti Altissia mieste, galim ir ten. Turime itin gražų barą ant vandens.
Pridėjo, mat abi idėjos atrodė patraukliai.

Išėjusios iš ligoninės pastato merginos iš karto galėjo pajusti, jog kažkas buvo ne taip. Visų pirma, gatvės buvo tuščios. Turbomobiliai neskraidė ore, jeigu ir pamatydavai kokį, tai jis visu greičiu skuodė kuo toliau nuo miesto centro. Visi monitoriai, kurie matėsi ant aukštų pastatų sienų, rodė tą pačią transliaciją pranešančią, jog The Deadly Swords užpuolė Neo Kobe. Stipriausi planetos kovotojai ėmė rinktis galingam susirėmimui Alton Plaza kvartale.

Jeigu Leila ir Integra veliasi į event'ą, abi meta [Game Dice].

Atsisveikino su moterimi ir kartu su Integra išėjo iš ligoninės. Merginos buvo laimingos pagaliau įveikusios kliūtis. Beliko atsinaujinti rūbus ir galima bus švęsti.
-Norėčiau švęsti Altissijoje. Ten šviesiau...
Kažkaip Leila pasijautė pavargusi nuo niūraus dangaus ir lietaus. Linksmą dieną norėjo ir linksmo oro, su saule ir šviesiomis spalvomis, o ne dirbtinėmis lempomis. Bet iš kažkur tamsiaplaukę užkliudė keista nuojauta. Nuojauta, kuri kuždėjo, jog dar ne viskas baigta. Kažkas čia buvo ne taip. Trūko žmonių ir turbomobilių.
Apsidairiusi po gatves dar labiau, Leila pakėlė akis į vieną iš lauko monitorių. Nuo pamatyto vaizdo šiurpas perbėgo per kūną. Ji pažiūrėjo į kitą monitorių. Ir tas rodė tą patį. Galų gale trumpaplaukė suvokė, kad visi jie transliavo kovas.
-Linksmybes teks atidėti
Leila su kreiva šypsenėle sužvairavo į Integrą ir nubėgo link miesto centro.